Hámburgo lietùviai
Lietuviai DP stovyklose
Vokietijai kapituliavus II pasauliniame kare (1945) Hamburgo ir jo apylinkių karo pabėgėlių stovyklose ėmė kurtis lietuviai, pasitraukę iš gretimos Meklenburgo srities, kurią užėmė SSRS kariuomenė. Čia įsteigtas Lietuvių komitetas (pirmininkas A. Danta; komitetą pripažino Didžiosios Britanijos okupacinės zonos vyresnybė) rūpinosi bendraisiais lietuvių karo pabėgėlių reikalais. Hamburge veikė dvi lietuvių stovyklos. Ralsted-Holdingenbaumo lietuvių stovykla 1946 pradžioje iš Hamburgo iškelta. Antrąją lietuvių stovyklą sudarė bendrovės Lietuvos Baltijos Loidas penki laivai (anksčiau plaukioję Nemunu), kuriais lietuviai karo pabėgėliai atplaukė į Vokietiją. Laivai (su juose gyvenančiais lietuviais) stovėjo Hamburgo uoste. Dar 3478 lietuviai gyveno 11 kitų karo pabėgėlių stovyklų: Hamburgo universitete studijuojančio pabėgėlių jaunimo Alsdorfe, Deutscher Ringe, Falkenberge, Fischbecke (1945 čia rotatoriumi spausdintas neperiodinis laikraštis Vargo kelias), Funkturme, Geestachte, Ochsenzohle, Spakenberge, Wendorfe, Wedelyje ir Pabaltijo universiteto (Hamburge veikė 1946) akademinėje stovykloje Hamburgo Zoo rajone. Šių stovyklų lietuviai turėjo tautinius komitetus, akademinių stovyklų – studentų atstovybes. Deutscher Ringo stovykloje įkurtas lietuvių vaikų darželis, pradinė mokykla ir anglų kalbos kursai. Iš šios stovyklos iškėlus visus Baltijos šalių gyventojus, lietuvių veikla persikėlė į Pabaltijo universiteto akademinę stovyklą. Universitetą 1946 perkėlus į Pinnebergą (netoli Hamburgo) Zoo stovykloje apgyvendinti Hamburgo universitete studijuojantys pabėgėliai (tarp jų apie 60 lietuvių). Apie 1950 daug lietuvių iš Hamburgo ir jo apylinkių išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas ir kitas šalis. Uždarius stovyklą Hamburge likę lietuviai įsikūrė įvairiose miesto vietose.
20 a. antra pusė–21 a. pradžia
Po 1960 Hamburge apsigyveno iš Lietuvos atvykusių žmonių (daugiausia vokiečių kilmės) su šeimomis (dažniausiai lietuviais). Nuo 20 a. 6 dešimtmečio pradžios (iki mirties 1987) kunigas Vaclovas Šarka leido ir redagavo Hamburgo lietuvių biuletenį Aušros vartai. 1960–65 veikė tautinių šokių ratelis Gintaras (vadovas L. Narkus), nuo 1984 – jaunimo šokių grupė. Dar pabėgėlių stovykloje įkurta Vokietijos lietuvių bendruomenės Hamburgo apylinkė 1974 suorganizavo Hamburgo lietuvių savaitę. 1963 įkurta Hamburgo lietuvių moterų draugija (pirmininkės Liucija Pašaitienė, Teresė Lipšienė; priklauso Vokietijos lietuvių moterų klubų federacijai) siekia išlaikyti lietuvių kultūrą, kalbą, supažindinti kitas tautas su lietuvių buitimi ir Lietuvos praeitimi, puoselėja lietuviškus papročius, padeda atvykstantiems lietuviams. 1965–84 veikė draugijos moterų tautinių šokių grupė. 1977 atidaryti Lietuvių katalikų sielovados namai (1951–87 Hamburgo lietuvių sielovada rūpinosi kunigas Vaclovas Šarka) ir 21 a. pradžioje buvo lietuvių susitikimų vieta. 1981 įkurta savišalpos draugija šelpė Hamburgo apylinkių lietuvius, rėmė lietuvių kultūros ir visuomeninius reikalus. Po 1990 Hamburge apsigyveno daugiau lietuvių.
1425
21 a. pradžia
Vokietijos lietuvių bendruomenės Hamburgo apylinkė (2019 pirmininkė Asta Korinth) 2004 surengė Europos lietuvių krepšinio turnyrą, kasmet rengia Vasario 16, Motinos dienos, Kalėdų šventes. Nuo 2004 Lietuvių katalikų sielovados patalpose veikia lituanistinė mokykla ir darželis Abėcėlė. Lietuvių tautinių šokių kolektyvas Gintaras (vadovė Agneta Rosemann) dalyvauja Lietuvos dainų šventėse, 2018 07 14 koncertavo Vestfalijos taikos premijos įteikimo Baltijos valstybėms šventėje Miunsteryje.
2271