Hamdandai (Hamdāniyyūn), arabų dinastija, valdžiusi dabartiniame Šiaurės Irake (929–991) ir Šiaurės Sirijoje (944–1003) (lentelė). Pradininkas Abu al Haidža Abd Alahas. 905 jis tapo Mosulo valdytoju, 929 pasiskelbė nepriklausomu nuo Abasidų ir įkūrė Hamdanidų emyratą (dinastija pavadinta jo tėvo Hamdano Ibn Hamduno vardu); jo sūnus Nasiras ad Daula prijungė prie emyrato Šiaurės Siriją. 979 dabartinio Šiaurės Irako teritoriją pajungus Bujidams, Hamdanidų Mosulo atšakos valdovai pateko į vasalinę priklausomybę nuo Persijos; 991 ši atšaka žlugo. 944 Hamdanidų Sirijos atšakos pradininku tapęs Nasiro ad Daulos brolis Saifas ad Daula atrėmė jo valdas puldinėjančią Bizantiją, globojo poetus, rašytojus, filosofus. 10 a. pabaigoje–11 a. pradžioje Hamdanidų valdas Šiaurės Sirijoje nukariavo Bizantijos imperatoriai ir Fatimidai.
2271
1