Hámpšyras (Hampshire), grafystė pietryčių Anglijoje. Šiaurėje ribojasi su Berkšyru, rytuose – su Sariu ir Vakarų Saseksu, pietuose per Solento sąsiaurį – su Vaito sala, vakaruose – su Dorsetu, šiaurės vakaruose – su Viltšyru. Plotas 3679 km2.
Hampšyro kraštovaizdis (East Meono miestelis South Downso nacionaliniame parke)
Didžiausi miestai (2024): Southamptonas (247 tūkst. gyventojų) ir Portsmouthas (206 tūkst. gyventojų). Grafystės centras – Winchesteris (50,52 tūkst. gyventojų; 2024). Grafystę administruoja dvi unitarinės tarybos: Portsmoutho ir Southamptono. Aukščiausias Hampšyro taškas – Piloto kalva (286 m). Du nacionaliniai parkai – New Foresto (pietvakarių Hampšyre, nedidelė dalis Viltšyre; plotas 566 km2) ir South Downso (apima Hampšyro, Vakarų Sasekso ir Rytų Sasekso dalis; plotas 1,627 km2). Portsmouthas yra vienas pagrindinių Jungtinės Karalystės karinio jūrų laivyno centrų, Southamptonas – didžiausias Europoje kruizų uostas (2023 lankėsi 2,65 mln. kruizų keleivių). Grafystėje vystoma inžinerija, lengvoji pramonė, veikia alaus daryklos, Fawley naftos perdirbimo gamykla. Daug darbo vietų sukurta turizmo sektoriuje, žymiausi kurortai – Southsea ir Haylingo sala. Pagrindinės žemės ūkio šakos – pienininkystė ir kukurūzų auginimas.
Istorija
Manoma, kad regionas nuolat gyvenamas nuo paskutinio ledynmečio pabaigos, mezolito laikotarpio (apie 12 000 pr. Kr.). Pirmieji gyventojai buvo medžiotojai ir rinkėjai. Vėlyvajame bronzos amžiuje (1000–800 pr. Kr.) paplito įtvirtintos gyvenvietės kalvų viršūnėse – piliakalniai. 2 a. pr. Kr. antroje pusėje regioną nukariavo šiaurės rytų Galijos belgų gentys, pagrindinė jų gyvenvietė buvo 50 pr. Kr. pastatytas opidas Calleva Atrebatum (dabartinis Silchesteris). Romėnams 1 a. viduryje užkariavus Britaniją belgų administracinio vieneto, kuris apėmė didžiąją dalį dabartinių Hampšyro ir Viltšyro grafysčių, centru tapo Venta Belgarum (dabartinis Winchesteris). Geriausiai išlikusi romėnų tvirtovė į šiaurę nuo Alpių yra Portus Adurni Portchesteryje (prie Portsmoutho); viduramžiais perstatyta į pilį. 5 a. pabaigoje–6 a. pradžioje į dabartinio Hampšyro teritoriją įsiveržė jutai, 7 a. pabaigoje – saksai.
Winchesterio centrinė gatvė
Nuo jų gyvenvietės Hamtun (dabartinio Southamptono vietoje) ir jo regiono Hamtunscīr kilo būsimos grafystės pavadinimas. 9 a. jis sudarė galingos Vesekso karalystės (sostinė – Winchesteris) branduolį. Per normanų užkariavimus (11 a.) Winchesteris prarado didžiausio Anglijos miesto statusą (juo tapo Londonas). Viduramžiais svarbi regiono ūkio šaka – vilnonių audinių gamyba. Southamptonas buvo svarbus vilnos eksporto ir vyno importo uostas. Southamptonas ir Portsmouthas dėl gylio išliko svarbūs uostai, ypač sumenkus konkuruojančių Poole’o ir Bristolio reikšmei.
17 a. iš Hampšyro kilę Šiaurės Amerikos kolonizatoriai savo apgyventas teritorijas gimtinės garbei pavadino Naujuoju Hampšyru.
19 a. pirmoje pusėje dvigubai išaugo Hampšyro gyventojų skaičius – 19 a. viduryje šioje grafystėje gyveno apie 219 tūkst. žmonių. 1868 pramonėje dirbančių žmonių skaičius viršijo žemės ūkio darbininkų skaičių. Pagrindinės ūkio šakos buvo šilko, popieriaus, cukraus ir nėrinių gamyba, laivų statyba ir druskos kasyba. Reikšmingas vaidmuo II pasauliniame kare teko karinio jūrų laivyno Portsmoutho bazei. 1974 sumažinta Hampšyro teritorija – Bournemoutho ir Christchurcho miestai priskirti Dorseto grafystei.
3197