Hanau (Hãnau), Hanau am Main (Hãnau prie Máino), miestas Vokietijoje, Heseno žemėje, į rytus nuo Frankfurto prie Maino.
Turgaus aikštė ir rotušė Hanau
98 500 gyventojų (2021); priklauso Reino‑Maino konurbacijai.
Hanau įsikūręs prie Maino ir Kinzigo upių santakos. Upių uostas. Moderniųjų technologijų pramonės šakos, tarp jų – elektronikos (Siemens bendrovės įmonės), branduolinės technikos pramonė. Deimantų šlifavimas, tauriųjų metalų lydymas ir apdirbimas, juvelyrinių dirbinių gamyba ir prekyba. Gumos (automobilių padangų), elektrotechnikos (kvarco lempų gamyba) pramonė.
Daug muziejų, tarp jų – Vokietijos auksakalystės muziejus (buvusioje rotušėje), istorijos muziejus (yra 1661 įkurtos manufaktūros fajanso dirbinių). Vokietijos auksakalystės draugija. Netoli Hanau yra Wilhelmsbado mineralinių vandenų kurortas.
2271
Architektūra
Buvusi rotušė (1538, dabar Vokiečių auksakalių gildijos pastatas). Flamandų ir valonų dviejų bažnyčių pastatas (1608, sugriautas 1945, 1960 Flamandų bažnyčia atstatyta). Barokinė Philippruhės pilis (1712, architektas J. L. Rothweilis, 1880 perstatyta). Parkas Wilhemsbade (1782) su Komedijų namu, dirbtiniais pilies griuvėsiais, Velnio tiltu ir kita.
2271
Istorija
Hanau pradžia siejama su čia Romos karių įrengta ilgalaike stovykla. Vėliau miestas išsiplėtė aplink Hanau valdytojų pilį. Nuo 1303 miesto teisės. 1528 miestas įtvirtintas. Labai padidėjo 1597 atsikėlus flamandų protestantams ir valonų pabėgėliams. 1736 Hanau atiteko Hesenui-Kasseliui.
Čia gimė rašytojai broliai J. ir W. Grimmai, kompozitorius P. Hindemithas.
Per II pasaulinį karą miestas beveik sugriautas; atstatytas pagal senąjį stilių. Po II pasaulinio karo išliko atokiai nuo Hanau centro stovinčios kareivinės; jose buvo įsikūrusios karo pabėgėlių (ir iš Lietuvos) stovyklos.
1412
Lietuviai
1945 pavasarį apleistose kareivinėse pradėjo kurtis karo pabėgėliai lietuviai. 1945 05 27 jie įsteigė Hanau lietuvių draugiją (pirmininkas V. K. Jonynas); stovyklą pavadino Pabaltijo stovykla. Stovykloje kūrėsi ir kitų tautybių pabėgėliai, todėl Jungtinių Tautų pagalbos ir atkūrimo administracijos (UNRRA) ir Jungtinių Amerikos Valstijų karinės administracijos įsakymu nuo 1945 06 stovykla tapo tarptautine. Kiekvienos tautybės gyventojams atstovavo komendantas; lietuvių komendantu paskirtas B. Juškys (vėliau J. Gudauskas). 1945 05 įkurta stovyklos tarptautinė policija. 1945 06 įsikūręs Techninis biuras (vadovas P. Drąsutis) sutvarkė stovyklos elektros tinklą, vandentiekį, kanalizaciją, pastatus, įsteigė technikos dirbtuves. Buvusiose kareivinių arklidėse lietuviai įrengė bažnyčią, greta jos pastatė paminklą Didvyriams ir kankiniams atminti (projekto autorius P. Drąsutis). Netoli stovyklos lietuviai pastatė du kryžius, įsirengė iškilmių aikštelę su aukuru.
1945 07 stovykloje gyvenantys lietuviai mokytojai įkūrė švietimo tarybą, įsteigė vaikų darželį, pradinę mokyklą (direktorius M. Kleinaitis) ir gimnaziją (iki 1949 baigė 107 absolventai; direktoriai J. Švoba, P. Maldeikis, J. Kaminskas). Prie mokyklų veikė skautų, ateitininkų organizacijos, visuomeninis būrelis Aukuras.
1945 įsteigti anglų kalbos, pedagogikos, prekybos ir kooperacijos, vairuotojų, 1946 – miško technikų, siuvėjų, kirpėjų, elektrotechnikų, seserų samariečių kursai. Lietuviai t. p. mokėsi stovyklos tarptautinėse techninėse dirbtuvėse (sudarė apie 60 % visų mokinių). 1945 08 lietuviai, buvę pašto darbuotojai, įsteigė lietuvių pašto agentūrą, kurią vėliau pavadino Lietuvių paštu (vadovai J. Janušaitis, J. Gečiauskas), per jį platinta korespondencija ir lietuvišką spauda. 1945 įsikūrė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Hanau skyrius, Lietuvių moterų komitetas, sporto klubas Perkūnas, dainų ir šokių kolektyvas Dainava, dramos kolektyvas Atžalynas, kooperatyvas Nemunas. 1945 vasarą ir rudenį iš kitų Vokietijos vietovių į Hanau stovyklą atsikėlė apie 4000 lietuvių (viena didžiausių pabėgėlių stovyklų).
1946 pradžioje Hanau įvyko visos Vokietijos lietuvių karo pabėgėlių atstovų suvažiavimas, per kurį priimti Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto parengti Lietuvių tremtinių bendruomenės įstatai ir išrinktas Vyriausiasis komitetas, vėliau vadovavęs visos Vokietijos lietuvių karo pabėgėlių stovykloms (1949 05 Lietuvių tremtinių bendruomenės centras perkeltas į Miuncheną); čia leistas informacinis biuletenis LTB Vyriausiojo komiteto informacijos. 1946 Jungtinių Tautų pagalbos ir atkūrimo administracijos vadovybė patvirtino Lietuvių tremtinių bendruomenės teismų statutą.
1946 pradžioje Hanau stovykloje sudarytas Baltijos tautų bendradarbiavimo komitetas (po 2 lietuvių, latvių ir estų atstovus). 1946 įsikūrė dailės studija (vadovas J. Kaminskas), Lietuvos inžinierių tremtinių draugijos Hanau skyrius, Hanau lietuvių studentų sąjunga, veiklą atnaujino Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai, lietuvių iniciatyva stovykloje atidaryta kino ir teatro (2000 vietų) salės.
1947 atidaryta lietuvių biblioteka ir skaitykla (apie 1500 lietuviškų knygų, 200 egzempiorių lietuviškų žurnalų). 1948 įsteigtas kooperatyvas Taupa. 1948 06 surengta lietuvių dailininkų tremtinių paroda (30 dalyvių; eksponatai vėliau išgabenti į Jungtines Amerikos Valstijas). Čia išleista vadovėlių lietuvių mokykloms (A. Tarulio Vokiečių kalbos gramatika, F. Tarulienės Geografija gimnazijoms, Elementorius, skaitymo knygelės Tėviškėlės aidas pradinėms mokykloms); spausdinti laikraščiai (lentelė).
Hanau vyko lietuvių iš visų Vokietijos karo pabėgėlių stovyklų suvažiavimų: 1945 – miškininkų (įkurtas Lietuvos miškininkų centras Vokietijoje; antrasis suvažiavimas 1947), teisininkų (įkurta Lietuvių teisininkų tremtinių draugija), 1946 – gimnazijų ir progimnazijų direktorių, žemės ūkio darbuotojų (daugiau kaip 300 dalyvių), gydytojų (apie 200 dalyvių; įkurta Lietuvių gydytojų tremtinių sąjunga), periodinės spaudos leidėjų (apie 100 dalyvių; atkurta Lietuvos žurnalistų sąjunga), vaistininkų, evangelikų liuteronų ir evangelikų reformatų kunigų ir bažnytinių darbuotojų, katalikų kunigų (dalyvavo 162 lietuviai kunigai, vyskupai V. Brizgys ir V. Padolskis), Lietuvių studentų tarybos (apie 30 narių atstovavo apie 2000 studentų), Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovų, 1947 – amatininkų ir darbininkų atstovų, 1948 – dantų gydytojų, pašto darbuotojų (įsteigta Lietuvių paštininkų sąjunga) ir kitų.
1949–51 dauguma lietuvių iš Hanau stovyklos išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas ir kitas šalis. 1955 Vokietijos lietuvių bendruomenės Hanau apylinkei (1950 pertvarkyta iš Lietuvių tremtinių bendruomenės skyriaus) priklausė apie 200 žmonių (apie 100 jų gyveno Hanau ir jo apylinkėse); apylinkė veikė iki 20 a. 10 dešimtmečio vidurio.
1
2271