Alfvén Hannes Olof Gösta (Hanesas Olofas Josta Alvènas) 1908 05 30Norrköping 1995 04 02Djursholm, švedų fizikas ir astrofizikas. Magnetohidrodinamikos kūrėjas. Švedijos Karališkosios mokslų akademijos (1947), Londono karališkosios draugijos (1980), daugelio šalių mokslų akademijų narys. Dr. (1934).
Išsilavinimas ir pedagoginė veikla
1934 baigęs Uppsalos universitetą dirbo jame iki 1937. 1937–40 dirbo Nobelio fizikos institute Stokholme, 1940–91 Stokholmo Karališkojo technologijos instituto, 1967–91 dar ir Kalifornijos universiteto (San Diego, Jungtinės Amerikos Valstijos) profesorius.
Mokslinė veikla
1937 iškėlė hipotezę, kad Galaktika turi silpną magnetinį lauką, kurio egzistavimą patvirtino vėlesni stebėjimai. 1939 sukūrė magnetinių audrų ir poliarinių pašvaisčių teoriją. 1942 įrodė, kad magnetiniame lauke esančioje plazmoje gali plisti magnetohidrodinaminės bangos (Alfvéno bangos). Nagrinėdamas Saulės sistemos formavimosi iš pirminio prosaulinio ūko procesą, įrodė, kad šiame procese svarbios yra ne tik gravitacijos, bet ir elekromagnetinės jėgos. 1950 kartu su N. Herlofsonu įrodė, kad astronominių šaltinių nešiluminis spinduliavimas yra sinchrotroninis. H. O. G. Alfvéno teoriniai darbai buvo pritaikyti nagrinėjant plazmos dinamiką Galaktikoje, Saulės sistemos formavimąsi, planetų magnetosferose vykstančius reiškinius, t. p. tobulinant raketinę techniką ir elektringųjų dalelių greitintuvus bei kuriant valdomos termobranduolinės sintezės reaktorius.
Hannes Olof Gösta Alfvén
Knygos
Svarbiausios monografijos: Kosminė elektrodinamika (Cosmical Electrodynamics 1950), Saulės sistemos kilmė (On the Origin of the Solar System 1954) ir Kosminė plazma (Cosmic Plasma 1981).
Apdovanojimai
Nobelio fizikos premija (1970, su L. E. F. Neeliu).
Atminimo įamžinimas
Jo vardu pavadintas asteroidas nr. 1778 Alfvén. 2000 Europos fizikų draugija įsteigė H. O. G. Alfvéno premiją, kuri skiriama už mokslinius laimėjimus plazmos fizikos srityje.