Hannes Pétursson

Pétursson Hannes (Hanesas Petursonas) 1931 12 14Sauðárkrókur (Šiaurės Islandija), islandų poetas. 1952–54 Kölno ir Heidelbergo universitetuose studijavo germanistiką, vėliau Islandijos universitete islandų kalbą ir literatūrą. 1959–76 dirbo įvairiose leidyklose, nuo 1976 – tik kūrybinį darbą. Išleido eilėraščių rinkinius Eilėraščių knyga (Kvæðabók 1955), Vasaros slėniuose (Í sumardölum 1959), Laikas ir vietos (Stund og staðir 1962), Vidinės žemės (Innlönd 1968), Rimuoti puslapiai (Rímblöð 1971), Poezijos laiškai (Ljóðabréf 1973), Odė Islandijai (Óður um Ísland 1974), Namai prie jūros (Heimkynni við sjó 1980), Trisdešimt šeši eilėraščiai (36 ljóð 1983), Ugnies gelmė (Eldhylur 1993), Prie upės (Hjá fljótinu 1995), Prie vakaro durų (Fyrir kvölddyrum 2006). Parašė apsakymų, istorinių apysakų (Istorijos iš šiaurės / Sögur að norðan 1961, Gūdi tamsa / Rauðamyrkur 1973, Sėkmės nelygiai skirta / Misskipt er manna láni 1982), esė, biografijų, prisiminimų, literatūrinės kritikos. Poezijoje tautinę tradiciją derina su modernistinėmis naujovėmis. Daug aliuzijų į tradicinį islandų tikėjimą, liaudies poeziją ir sakmes, senąją mitologiją, bet žymu ir europietiškos įtakos, filosofiniai apmąstymai apie nūdieną, žmoniją, mirtį. Vėlesniojo laikotarpio eilėraščiams būdinga introspekcija, apmąstymai apie žmogaus ir gamtos ryšį, refleksijos apie praeitį, tūkstantmetę Islandijos istoriją, jos priešprieša nūdienai, mistiniai religiniai peizažai, dievoieška.

2032