Hannover (Hanòveris), miestas Vokietijos šiaurinėje dalyje; Žemutinės Saksonijos žemės centras.
Hannoverio panorama; priekyje – Šv. Jurgio ir Jokūbo bažnyčia (1350)
535 900 gyventojų (2021; aglomeracijoje 1,29 mln. gyventojų).
Hannoveris įsikūręs abipus Leinės upės, prie Vidurio Vokietijos kanalo. Upių uostas. Geležinkeliai ir automobilių magistralės į Berlyną, Hamburgą, Miuncheną, Ruhro pramoninio regiono miestus. Oro uostas.
Mašinų ir transporto priemonių gamyba (Volkswagen AG įmonės). Moderniųjų technologijų pramonės šakos, susijusios su biotechnologija, mikroelektronika, medicinos įranga, energetika, telekomunikacija, aplinkos apsauga. Chemijos (gumos, mineralinių trąšų), naftos perdirbimo, elektrotechnikos, cemento, maisto (konditerijos gaminių, šokolado), siuvimo, poligrafijos pramonė, biurų įrangos gamyba. Daug prekybos ir finansų įstaigų (tarp jų – vertybinių popierių birža, įkurta 1787). Kasmetinė tarptautinė pramonės mugė, vadinamoji Hannoverio mugė (nuo 1947; viena didžiausių pasaulyje), CeBIT mugė (Welt-Centrum Büro, Information, Telekommunikation; nuo 1986), kitos mugės, parodos. Turizmas.
Universitetas (1879–1968 – aukštoji technikos mokykla, 1968–78 – technikos universitetas), evangelikų specialioji aukštoji mokykla, veterinarijos, medicinos, muzikos ir teatro, kitos aukštosios mokyklos. Žurnalistikos ir komunikacijų tyrimo institutas. Žemutinės Saksonijos žemės biblioteka (su G. W. Leibnizo archyvu), Žemutinės Saksonijos žemės archyvas.
Muziejai, tarp jų – Žemutinės Saksonijos žemės muziejus (gamtos istorija, priešistorė, etnologija; paveikslų galerija), Kestnerio muziejus (antikinis egiptiečių, graikų, romėnų, kipriečių, etruskų ir viduriniųjų amžių bažnytinis menas), Sprengelio muziejus (20 a. menas), W. Buscho muziejus (karikatūros), istorijos, veterinarijos istorijos, elektrotechnikos, teatro muziejai; Leibnizo namas (jame 1676–1716 gyveno G. W. Leibnizas). Daug teatrų, tarp jų – operos teatras. Botanikos ir zoologijos sodai. Barokinio stiliaus parkai.
2271
Architektūra
Miesto salė Hannoveryje (1913, architektas P. Bonatzas, kupolas renovuotas 2016; dabar Hannoverio kongresų centras)
Gotikiniai pastatai: evangelikų liuteronų Šv. Jurgio ir Jokūbo bažnyčia (1350), senoji rotušė (1409). Barokinės Šv. Jono bažnyčia (1670) ir Šv. Klemenso katedra (1718). Leinės pilis (1746, 1842 perstatyta klasicizmo stiliumi, architektas G. L. F. Lavesas, 1943 sudegė, 1961 atstatyta, dabar Landtago rūmai). Klasicistiniai Wangenheimo rūmai (1833) ir Operos teatras (1852, abiejų architektas G. L. F. Lavesas). 20 a. statiniai: naujoji rotušė (1908), miesto halė (1913, architektas P. Bonatzas, kupolas renovuotas 2016; dabar Hannoverio kongresų centras), bendrovės Continental Rubber administracinis pastatas (1914, architektas P. Behrensas), ekspresionistinis dangoraižis – laikraščio Hannoversche Anzeiger būstinė (1928, architektas Fritzas Högeris). Heinemanno vienuolynas (1931, architektas H. C. van der Velde).
Laikraščio Hannoversche Anzeiger būstinė (tolumoje; 1928, architektas Fritzas Högeris) ir Steintor viešojo transporto stotelė (priekyje; 1992, architektas Alessandro Mendini) Hannoveryje
2271
Istorija
Pirmąkart minimas 1100. 1241 gavo miesto teises. 13 a. paspartėjo ūkio raida. Nuo 1386 Hannoveris priklausė Hanzos sąjungai. Nuo 1495 valdė Welfų dinastijos Calenbergo-Cellės linijos valdovai (Braunschweigo-Lüneburgo kurfiurstai). 1636 Braunschweigo-Lüneburgo kurfiurstai mieste įkūrė savo rezidenciją, 1692 Hannoveris tapo Braunschweigo‑Lüneburgo sostine. 1815–66 (oficialiai nuo 1837) Hannoverio karalystės sostinė. 1866 miestą prijungus prie Prūsijos tapo Hannoverio provincijos centru; paspartėjo pramonės (pirmiausia metalurgijos ir chemijos) ir prekybos plėtra.
Per II pasaulinį karą 60 % Hannoverio pastatų sugriauta, miestas atstatytas moderniu stiliumi. Nuo 1946 Žemutinės Saksonijos žemės centras. 20 a. 8–9 dešimtmetyje Hannoveris tapo prekybos mugių centru; 2000 čia vyko pirmoji suvienytoje Vokietijoje Pasaulinė prekybos mugė.
2271
Lietuviai
1945 vasarą Hannoverio Limmerio priemiestyje įsteigta karo pabėgėlių lietuvių stovykla (gyveno 36 žmonės). Jos gyventojai netrukus perkelti į Stockeno priemiestyje esančią stovyklą (vadinta Accu Baltic Camp), kurioje jau gyveno 540 latvių, 102 estai, 200 ukrainiečių (greitai iškelti) ir 306 lietuviai. Kiekvienos tautybės atstovai rinko komitetą (lietuvių komiteto pirmininkai 1945–54: L. Kalinauskas, F. Lelys, A. Griškėnas, J. Jurkšaitis, V. Bliumfeldas, E. Biknerytė, B. Leparskas, A. Petrauskas, A. Lymantas, V. Šukys, J. Stankaitis) ir bendrą komendantą. Veikė Latvių ir lietuvių vienybės centras, lietuvių pradinė mokykla ir progimnazija, sporto būreliai, teatras, orkestras. Katalikų parapijai vadovavo kunigai Radvanauskas ir J. Ruokis. 1946 ėjo neperiodinis laikraštis Pragiedruliai (redaktorius J. Antanaitis). Apie 1950 dauguma lietuvių iš Hannoverio išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas ir kitas šalis.
1950–68 kas mėnesį Mažosios Lietuvos tarybos Spaudos komisija (vėliau Mažosios Lietuvos tėviškės mylėtojų draugija) Hannoveryje leido laikraštį Keleivis (redaktoriai A. Lymantas, A. Puskepalaitis, E. Žilius). 1952–54 čia buvo Vokietijos lietuvių bendruomenės valdybos būstinė, įkurta bendruomenės Hannoverio apylinkė (veikė iki 20 a. 10 dešimtmečio vidurio), vėliau veikė ir Vokietijos lietuvių bendruomenės valdybos įgaliotinio prie Žemutinės Saksonijos žemės vyriausybės įstaiga.
1953 Hannoveryje vyko Pasaulio lietuvių bendruomenės Europos bendruomenių pirmininkų suvažiavimas (dalyvavo Belgijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Prancūzijos, Šveicarijos ir Vokietijos lietuvių bendruomenių pirmininkai). Vokietijos lietuvių bendruomenės valdybos iniciatyva nuo 1953 Hannoveryje kurį laiką veikė leidykla Bendrija. 1955 stovykloje tebegyveno 192 vokiečiai, 178 latviai, 58 lietuviai (daugiausia ligoniai, seneliai ir našlės su mažais vaikais). 1961 Vokietijos lietuvių bendruomenės pastangomis Hannoveryje surengtos lietuvių kultūros dienos.
2271