Moraht Hans Ludwig (Hansas Ludvigas Mòratas) 1879 10 04Heiligenhafen (Šlėzvigas‑Holšteinas) 1945 11 18Inta, Vokietijos diplomatas. Teisės dr. (1900).
Išsilavinimas ir karo tarnyba
Gimė Heiligenhafeno mero šeimoje. Baigęs vidurinę mokyklą Sønderborge (Danija) ir gimnaziją Wandsbeke 1897–1900 studijavo teisę Jenoje ir Marburge. 1900–05 stažavo Hamburge teisės srityje, vėliau buvo teisės asesorius. 1900 vienus metus savanoriu tarnavo kariuomenėje, 1905 tapo atsargos leitenantu.
Diplomatinė veikla
Nuo 1905 dirbo Užsienio reikalų ministerijoje. 1908 paskirtas vicekonsulu Londone, 1910 gavo patarėjo rangą. 1913 organizavo konsulatą Marakeše (Maroke), jam vadovavo. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui 1914–15 prancūzų internuotas Alžyre kaip civilis belaisvis. 1915 tapo konsulato Göteborge (Švedija) vadovu. Netrukus buvo paskirtas konsulato Maastrichte (Nyderlandai) patarėju ir administratoriumi, vėliau – ambasados Hagoje patarėju (1918 susitiko su Nyderlanduose priglaustu nuverstuoju Vokietijos imperatoriumi Vilhelmu II). 1919 paskirtas generaliniu konsulu Stokholme, tais pačiais metais grįžo į Užsienio reikalų ministeriją, kur laikinai ėjo Kultūros departamento vadovo pareigas. 1922 paskirtas Nusiginklavimo skyriaus vedėju. 1924 ambasadoriaus rangu atstovavo Vokietijos vyriausybei bendraujant su Tarptautine karinės kontrolės komisija. Iki 1925 laikinai vadovavo ambasadai Taline. 1926–33 buvo II klasės pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Kaune (1933 apdovanotas Gedimino 1 laipsnio ordinu), 1933–38 – Montevidėjuje. 1938 paskirtas į Užsienio prekybos politikos skyrių. 1939 Užsienio reikalų ministerijos IIIa skyriaus (Pietryčių Europa be Rumunijos) vadovas. Antrojo pasaulinio karo metais buvo specialusis pasiuntinys Balkanuose. 1944 11 išėjo į pensiją.
Lietuvos Respublikos ir Vokietijos kariuomenių karininkai prie Lietuvos Prezidentūros pastato įėjimo (Kaunas, 1928 05); pirmoje eilėje antras iš kairės V. Nagevičius, ketvirtas – Vokietijos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotas ministras Lietuvai H. Morahtas, penktas – P. Tamašauskas, šeštas – R. Detmeringas; antroje eilėje pirmas – P. Kubiliūnas, antras – R. von Heygendorffas, ketvirtas – K. Škirpa
Lietuvos Respublikos ir Vokietijos kariuomenių karininkai Kauno įgulos karininkų ramovėje (1928 05). Sėdi iš kairės: K. Skučas, Karlas Almendingeris, P. Tamašauskas, Otto Schroederis, Vokietijos pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Lietuvai H. Morahtas, V. Nagevičius, R. Detmeringas, P. Kubiliūnas, R. von Heygendorffas; stovi iš kairės: penktas – J. Acus-Acukas, devintas – M. Kalmantas, vienuoliktas – P. Saladžius
1945 06 SSRS kariuomenės suimtas Berlyne, įkalintas specialiajame NKVD Sachsenhauseno lageryje Nr. 7. Nuteistas 10 m. priverstinių darbų, mirė Intos lageryje. 2001 reabilituotas.
Kita veikla
Buvo Vokiečių archeologijos instituto ir Vokietijos tarptautinės teisės draugijos narys. Išleido keletą poezijos tomų.
458