Hans Reichenbach

Reichenbach Hans (Hansas Rechenbachas) 1891 09 26Hamburgas 1953 04 09Los Andželas, vokiečių filosofas. Dr. (1916). Loginio pozityvistinio ratelio Berlyne įkūrėjas (1928). Amerikos menų ir mokslų akademijos narys (1948).

Išsilavinimas ir veikla

1910–11 studijavo fiziką, filosofiją ir matematiką Stuttgarto aukštojoje technikos mokykloje, 1911–14 – Berlyno, Göttingeno, Miuncheno, 1915 – Erlangeno (1916 apsigynė daktaro disertaciją apie tikimybės sąvoką) universitetuose. 1916–17 I pasauliniame kare tarnavo Vokietijos kariuomenėje. 1917–20 lankė A. Einsteino reliatyvumo teorijos paskaitas. Dėstė Stuttgarto aukštojoje technikos mokykloje (1920–26), Berlyno (1926–33), Stambulo (1933–38), Kalifornijos (Los Andžele, 1938–53) universitetuose; profesorius (1926). Amerikos filosofų asociacijos prezidentas (Ramiojo vandenyno pakrantės padalinio, 1947–48). 1930–38 su R. Carnapu redagavo žurnalą Erkenntnis.

Mokslo filosofija

Fizikos ir mokslo filosofijoje tyrė mokslo dėsnių prigimtį, reliatyvumo teorijos ir kvantinės mechanikos filosofinę reikšmę. Anot H. Reichenbacho, bangos ir dalelės dualumui suprasti tik klasikinės logikos nepakanka, todėl, nors fizikos teiginiai gali būti prasmingi, jie turi būti laikomi neapibrėžtais teisingumo prasme. Nagrinėjo erdvės ir laiko problemas. Kritikavo I. Kanto sintetinio aprioriškumo sąvoką, kitaip nei I. Kantas manė, kad erdvės ir laiko teorijos yra iš esmės paremtos patyrimu. H. Reichenbacho manymu, šiuolaikinė fizika veda konvencionalizmo link – tokios sąvokos kaip lygybė ar vienalaikiškumas priklauso tiek nuo apibrėžimo ir susitarimo, tiek nuo empirinių tyrimų.

Hans Reichenbach (1921)

Tikimybės teorija

Tikimybę aiškindamas kaip įvykio statistinio dažnio ribą, teigė, kad tikimybė ir indukcija turi būti priskirtos veikiau empiriškai tiriamiems dalykams nei tam, kas iš anksto apibrėžiama. Anot H. Reichenbacho, teiginys yra prasmingas, jei įmanoma nustatyti jo tikimybę.

Įtaka

Turėjo įtakos loginio empirizmo ir analitinės filosofijos raidai Vokietijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (C. G. Hempeliui, H. Putnamui ir kitiems).

Veikalai

Svarbiausi veikalai: Reliatyvumo teorija ir a priori žinios (Relativitätstheorie und Erkenntnis apriori 1920), Reliatyvumo teorijos aksiomatika (Axiomatik der relativistischen Raum‑Zeit‑Lehre 1924), Nuo Koperniko iki Einsteino (Von Kopernikus bis Einstein 1927), Ervės ir laiko filosofija (Philosophie der Raum‑Zeit‑Lehre 1928), Atomas ir kosmosas (Atom und Kosmos 1930), Tikimybės teorija (Wahrscheinlichkeitslehre 1935), Patyrimas ir numatymas (Experience and Prediction 1938), Filosofiniai kvantinės mechanikos pagrindai (Philosophic Foundations of Quantum Mechanics 1944), Simbolinės logikos elementai (Elements of Symbolic Logic 1947), Mokslo filosofijos atsiradimas (The Rise of Scientific Philosophy 1951), Laiko kryptis (The Direction of Time, išleista 1956), Šiuolaikinė mokslo filosofija (Modern philosophy of science, išleista 1959).