Hans Rothfels

Rothfels Hans (Hansas Ròtfelsas) 1891 04 12Kassel 1976 06 22Tübingen, vokiečių ir amerikiečių istorikas. Žydų kilmės. 1910 perėjo į liuteronų tikėjimą. Heidelbergo universitete studijavo filosofiją ir istoriją. I pasaulinio karo dalyvis, buvo sužeistas (prarado koją). 1924–26 Berlyno, 1926–34 Karaliaučiaus universitete dėstė istoriją, tyrė C. Ph. G. von Clausewitzo, O. E. L. von Bismarcko gyvenimą ir veiklą, nacionalistiškai vertino Vokietijos istoriją, nepritarė Versalio taikos sutarčiai. 1933 į valdžią atėjus naciams pašalintas iš universiteto, jam buvo uždrausta spausdinti kūrinius, lankyti bibliotekas. Po 1938 Krištolinės nakties su šeima emigravo į Didžiąją Britaniją, 1938–40 dėstė Oksfordo universitete. 1940–51 gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, gavo jų pilietybę, dėstė Browno (Rod Ailando valstija) ir Čikagos universitetuose. 1951 grįžo į Vakarų Vokietiją, dėstė Tübingeno universitete, buvo Sąjungininkų iniciatyva Miunchene įkurto Šiuolaikinės istorijos instituto, tiriančio nacių laikotarpį, pirmasis direktorius. Vienas pirmųjų Vokietijoje tyrė holokaustą, vokiečių iškeldinimą iš Rytų Europos kraštų. Svarbiausias veikalas Vokiečių pasipriešinimas Hitleriui: įvertinimas (The German Opposition To Hitler, An Appraisal 1948), šlovinantis 1944 pasikėsinimo į A. Hitlerį organizatorius. Knygoje H. Rothfelsas teigė, kad nacizmas yra šiuolaikinės civilizacijos sumaterialėjimo, sekuliarizacijos ir dehumanizacijos padarinys, didžiausias pasipriešinimas jam kilo iš tradicinių vertybių (pirmiausia iš tikėjimo Dievu ir žmogaus asmenybės aukštinimo), moralės požiūriu tapatino nacių Vokietiją ir SSRS. H. Rothfelsas ir jo sekėjai ilgą laiką buvo įtakingiausi Vakarų Vokietijos istorikai.