Hans von Euler-Chelpin

von Euler-Chelpin Hans Karl August Simon (Hansas Karlas Augustas Simonas fon Òileris-Kepinas) 1873 02 15Augsburg 1964 11 06Stokholmas, vokiečių ir švedų biochemikas. Vokiečių kilmės, 1902 įgijo Švedijos pilietybę. U. S. von Eulerio tėvas. Dr. (1895). Švedijos karališkosios mokslų akademijos (1914), Vokietijos gamtos mokslų akademijos Leopoldina (1922) ir kitų šalių mokslo akademijų narys.

Išsilavinimas ir veikla

1893 baigė Miuncheno dailės akademiją. H. von Eulerio-Chelpino susidomėjimas spalvų, ypač spalvų spektro tyrimais paskatino jį gilintis į mokslą. 1893–95 Berlyno, vėliau Strasbūro ir Göttingeno universitetuose studijavo chemiją ir mediciną. 1899–41 dėstė Stokholmo universitete; profesorius (1906). 1929–48 Organinės chemijos tyrimų instituto direktorius. Švedijos chemikų draugijos įkūrėjas ir pirmininkas (1908–63). Svarbiausi moksliniai darbai – įvairių biocheminių procesų mechanizmų tyrimas. Išaiškino cukraus fermentacijos eigą ir fermentų veiklą jos metu. Nustatė, kad gyvuose organizmuose veikiant fermentams didėja cheminių reakcijų greitis, ir pavadino šį reiškinį biokatalize. Tyrė kofermentus, 1931 išskyrė kofermentą NAD (nikotinamidadenindinukleotidą) ir nustatė jo struktūrą. Ištyrė (su P. Karreru) vitamino A (retinolio) struktūrą ir veikimo mechanizmą, įrodė, kad beta karotenas yra provitaminas A, kuris randamas akių pigmente. Vėlesni H. von Eulerio-Chelpino darbai svarbūs navikų biochemijos tyrimams.

Hans von Euler-Chelpin

Per Pirmąjį pasaulinį karą savanoriškai tarnavo Vokietijos oro pajėgose. Antrojo pasaulinio karo metais dirbo nacių Vokietijos diplomatinėje misijoje Švedijoje.

Knygos

Parašė knygų, iš jų: Bendroji fermentų chemija (Allgemeine Chemie der Enzyme 1910), Mielių ir alkoholinės fermentacijos chemija (Chemie der Hefe und der alkoholischen Gärung 1915), Biokatalizatoriai (Biokatalysatoren 1930), Vėžio chemoterapija ir profilaktika (Chemotherapie und Prophylaxe des Krebses 1962).

Apdovanojimai

Nobelio chemijos premija (su A. Hardenu, 1929).