Harappos kultūra

Harappos kultūra (Harãpos kultūrà), Ìndo slnio civilizãcija, bronzos amžiaus archeologinė kultūra (archeologinė kultūra).

Buvo paplitusi apie 2600–1700 pr. Kr. Indo slėnyje: dabartiniame Pakistane ir dabartinės Indijos šiaurės vakaruose. Pavadinta pagal 1921 J. H. Marshallo pradėtą kasinėti Harappos (dabar Pandžabo provincija) gyvenvietę. Pirmosios šios kultūros gyvenvietės (žinoma apie 1000) kūrėsi prie Indo upės. Miestai – Mohendžo Daras, Lothalis, Rangpuras, Harappa, Desalpuras, Širkotada, Manda, Roparas, Kalibanganas ir Čanhudaras – dideli, stačiakampio plano, svarbiausios gatvės buvo iki 10 m pločio; spėjama, juose gyveno daugiau kaip 50 000 žmonių.

Harappos kultūros Mohendžio Daro griuvėsiai

Namai statyti iš degtų plytų, dviaukščiai ir triaukščiai, su voniomis, kanalizacija, šuliniais. Harapos kultūrai būdinga monumentali architektūra, ornamentai, įspaudai. Žmonės turėjo raštą, vartojo svorio ir ilgio matus, dešimtainę skaičiavimo sistemą. Vertėsi žemdirbyste (augino kviečius, miežius, žirnius, kai kur ryžius), gyvulininkyste (laikė buivolus, avis, ožkas, kiaules), žvejyba, medžiokle, amatais (audimas, verpimas, puodininkystė, metalo apdorojimas). Upių pakrančių žemdirbiai plėtojo drėkinamąją žemdirbystę, naudojo trąšas. Darė varinius bei žalvarinius įrankius ir ginklus, spalvotus, dažniausiai juodus bei raudonus dirbinius; rasta statulėlių, karolių, amuletų su juose įspaustais gyvulių, dramblių ir kitų žvėrių atvaizdais. Keramika ornamentuota.

Harappos kultūros lentelė su rašmenimis iš Mohendžo Daro (trečio tūkstantmečio prieš Kristų vidurys)

Harappos kultūros miestai buvo administraciniai, religiniai ir prekybos centrai. Kultūros gyventojai, susisiekdami jūra ir sausuma, prekiavo su kitais kraštais; Bahreino salos kasinėjimai rodo joje buvus prekių perkrovos punktą; manoma, į ją atvykdavo pirklių iš įvairių Indijos sričių, Mesopotamijos, Rytų šalių. Vienas svarbiausių radinių – rašmenys (rasta daugiau kaip 2000 metalinių ir keraminių lentelių ar dirbinių su rašto atspaudais); žinoma daugiau kaip 500 rašto ženklų (neiššifruoti). Manoma, rašmenis (rašyta iš kairės į dešinę) paliko dravidų protėviai. Apie 1700 pr. Kr. Harapos kultūra žlugo, tarp 1700–100 pr. Kr. į jos teritoriją ėmus skverbtis arijų gentims (Malvos kultūros nešėjams).