Harãrė (Harare), iki 1982 Salisbury (Sòlsberis), Zimbabvės sostinė.
1,53 mln. gyventojų (2020; aglomeracijoje apie 2,8 mln. gyventojų).
Hararė
Hararė įsikūrusi Zimbabvės šiaurės rytuose. Tarptautinis oro uostas. Geležinkeliai į Gweru, Beirą (Mozambikas), plentai į Bulawayo, Mutarę, Lusaką (Zambija), Tetę (Mozambikas). Metalo apdirbimas, automobilių surinkimas, fotografijos reikmenų, elektrotechnikos, popieriaus, baldų, tekstilės, maisto (tabako, gėrimų), farmacijos pramonė. Tabakų, kukurūzų, vilnamedžių, citrinmedžių, daržovių auginimo, galvijų, avių, naminių paukščių veisimo regiono prekybos centras. Netoli Hararės kasama auksas, piritas, volframo ir chromo rūdos. Naftos produktotiekis iš Mutarės į Hararę. Zimbabvės universitetas (įkurtas 1955), politechnikos institutas (1927), muzikos aukštoji mokykla (1948), meno mokykla. Mokslinio tyrimo institutai (miškininkystės, veterinarijos, žemės ūkio ir kiti). Karalienės Viktorijos muziejus (zoologijos ir istorijos ekspozicijos), nacionalinė galerija (eksponuojami Europos dailininkų, Afrikos meno kūriniai). Nacionalinis archyvas, parlamento biblioteka. Anglikonų ir katalikų katedros. Botanikos sodas.
2271
Istorija
Gyvenvietė įkurta vietoje, kur 1890 sustojo poilsio per mašonų žemes žygiuojanti britų Pietų Afrikos bendrovės pionierių kolona; ji Salisbury markizo R. Cecilio (Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas 1885–92, 1895–1902) garbei pavadinta Salisbury. 1899 nutiesus geležinkelį iš Beiros uosto, gyvenvietės plėtra paspartėjo, ji tapo prekybos ir kasybos centru. 1935 gavo miesto teises. 1953–63 Rodezijos (dabartinė Zambija ir Zimbabvė) ir Niasalando (dabartinis Malavis) federacijos, 1965–79 Pietų Rodezijos (dabartinė Zimbabvė) administracinis centras. Nuo 1980 Zimbabvės sostinė, politinis, kultūros ir mokslo centras. 1982 miestas mašonų genties vado Neharavės, kuris žuvo kovodamas su britais, garbei pavadintas Harare. 20 a. pabaigoje paspartėjo Hararės plėtra: 1982 buvo 658 000, 2002 – 1 800 000 (aglomeracijoje) gyventojų.
2271