Harbin

Harbin (Harbnas, Charbnas), miestas Kinijos šiaurės rytuose, abipus Sungari upės; Heilongdziango provincijos centras.

Harbinas žiemą; užšalusi Sungari upė

5,24 mln. gyventojų (2020). Upių uostas. Plentai į Čičiharą, Dziamusi, Dziliną; į Harbiną sueina 5 geležinkeliai. Oro uostas. Energetikos įrangos, geležinkelio riedmenų, automobilių, lėktuvų, žemės ūkio mašinų, tiksliųjų prietaisų gamyba, laivų statyba, elektrotechnikos, elektronikos, chemijos, tekstilės (linų), medienos apdirbimo, popieriaus, maisto pramonė. Technologijos institutas (įkurtas 1920). Muziejai, teatrai, bibliotekos. Kasmetinis tarptautinis ledo ir sniego skulptūrų festivalis (pirmą kartą 1963; nuo 1985 kasmet).

ledo ir sniego skulptūrų festivalis Harbine (2017)

2271

Charbinas

Istorija

Harbinas įkurtas 1898 žvejų gyvenvietės vietoje, Rusijai tiesiant Rytų Kinijos geležinkelį (jį projektavo ir inžinierius S. Kerbedis). Per Japonijos–Rusijos karą (1904–05) buvo svarbiausias Rusijos Mandžiūrijos armijos užnugario centras. Iki 20 a. 3 dešimtmečio mieste buvo įsikūrusi lenkiška tremtinių iš Lenkijos ir buvusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių (daugiausia po 1830–31 ir 1863 sukilimų) palikuonių kolonija. Po Spalio perversmo (1917) Rusijoje tapo vienu rusų baltosios emigracijos centrų. 1932–45 priklausė marionetinei Mandžuko valstybei. 1945 Harbiną užėmė Sovietų Sąjungos kariuomenė ir perdavė Kinijos valdžiai. 20 a. antroje pusėje miesto gyventojų daugumą sudarė kinai. Harbinas greitai plėtėsi (1911 turėjo 49 000, 1953 – daugiau kaip 1 mln., 1995 – apie 3 mln. gyventojų). 1992 Harbinas paskelbtas specialiąja ūkinės ir technologinės plėtros zona; užsienio kapitalo investicijos 20 a. pabaigoje– 21 a. pradžioje paspartino tolesnę Harbino raidą ir modernizaciją.

Harbino panorama

1412

Lietuviai

20 a. pradžioje Harbine apsigyveno lietuvių, dirbančių Rytų Kinijos geležinkelio statybose. 1904 kun. Opulskio (Ukmergės gimnazijos kapelionas, Rusijos imperijos valdžios persekiotas už dalyvavimą 1863–1864 sukilime) ir Harbine gyvenančių keliolikos lietuvių pastangomis gautas pastatas katalikų bažnyčiai; jame kun. Opulskis laikė pamaldas vietos lietuviams ir lenkams. Per Japonijos–Rusijos karą (1904) iš pafrontės atvykdavęs kun. P. Janulaitis sakė pamokslus lietuvių kalba. 1911 įkurta lietuvių draugija Aušra. Per I pasaulinį karą ir po Spalio perversmo (1917) į Harbiną atsikėlė keli šimtai karo pabėgėlių ir Sibire gyvenančių lietuvių (vėliau dalis jų grįžo į Lietuvą). Išrinktas Tautinis komitetas, 1918 ėjo hektografu dauginamas laikraštis Biuletenis Sibiro lietuvių. 1919–41 Harbine veikė Lietuvos konsulatas (nuo 1939 konsulas E. Jatulis). 1935 įkurta Lietuvos piliečių draugija (apie 500 narių), turėjo chorą, skaityklą-biblioteką, rengė lietuvių kalbos kursus, minėdama Vasario 16 rengė eitynes Harbino gatvėmis. Po II pasaulinio karo dauguma lietuvių iš Harbino išvyko į kitas šalis.

2271