Harjumaa (Hárjuma), istorinė sritis ir apskritis Estijos šiaurės vakaruose.
13 a. pradžioje susidaręs Harjumaa makondas 1217 priklausė Lembitu suburtam estų žemių junginiui. Jam pralaimėjus Rygos vyskupo ir Kalavijuočių ordino kariuomenei prie Viljandi (1217) Harjumaa toliau priešinosi vokiečių puolimui iš pietų, danų (nuo 1218) – iš šiaurės, bet 1219 pripažino Danijos valdžią. Harjumaa gyventojai dalyvavo 1222–24 estų sukilime prieš danus. 1227 sritį nukariavęs Kalavijuočių ordinas (nuo 1237 Livonijos ordinas) 1238 grąžino Harjumaa Danijai.
1343 04 Harjumaa kilo Šv. Jurgio nakties sukilimas, po kurio danai pardavė Harjumaa ir kitas valdytas Estijos žemes sukilimą numalšinusiam Livonijos ordinui. Po 1558–83 Livonijos karo atiteko Švedijai, tapo Estliandijos gubernijos apskritimi, kuri 1710 buvo prijungta prie Rusijos. Išliko ir 1918 susikūrus nepriklausomai Estijos Respublikai.
Sovietų okupacijos metais 1950 apskritis panaikinta (suskirstyta į Harju, Raplos ir kitus rajonus). 1990 atkurta (apima mažesnę teritoriją – be Raplos rajonus).