harpūnas
senovinis rankinis eskimų harpūnas
harpnas (ol. harpoen), įrankis stambiems jūriniams gyvūnams (banginiams, ruoniams, vėpliams) medžioti. Būna metalinis strėlės pavidalo, šaunamas iš lygiavamzdės patrankos. Lėkdamas paskui save tempia prie laivo pritvirtintą lyną. Turi kotą su galvute (susideda iš letenėlių, išsiskleidžiančių nuo smūgio) ir ant jos užsukamą granatą. Pataikius į gyvūną granata sprogsta padarydama žaizdą ir harpūnui smingant į kūną išsiskleidžia galvutės letenėlės. Rankinį harpūną (atsirado paleolito pabaigoje, dabar beveik nenaudojamas) sudaro medinis kotas, akmens, kaulo ar metalo antgalis su užkarpomis ir diržas. Sviedžiant diržas išsivynioja, antgalis su užkarpomis įsminga į gyvūno kūną, o vandens paviršiuje likęs kotas rodo medžiotojui gyvūno judėjimo kryptį.