Emerson Harrington (Haringtonas Èmersonas) 1853 08 02Trenton (Naujojo Džersio valstija) 1931 09 02Niujorkas, Jungtinių Amerikos Valstijų inžinierius, verslo teoretikas. Vienas žymiausių mokslinio valdymo teorijos kūrėjų.
Biografija
Mokėsi privačiose Europos mokyklose. 1875 Miuncheno technikos universitete baigė inžineriją. 1876 tapo Nebraskos universiteto Lincolne šiuolaikinių kalbų profesoriumi, 1882 atleistas už progresyvias švietimo idėjas. Vėliau dirbo banke, žemės sklypų pardavėju, mokesčių agentu, dėstytoju. 1893 prisijungė prie W. J. Bryano komandos. Nuo 1897 dirbo bendrovėje Electric Storage Battery Niujorke, vėliau vadovavo nedidelei stiklo gamyklai. Nuo 1900 užsiėmė konsultavimo veikla.
Harrington Emerson (nuotrauka žurnale The American Magazine 1911 03)
Idėjos
Susipažinęs su F. W. Tayloro idėjomis (teilorizmas) pradėjo jas taikyti įvairiose įmonėse, tačiau kitaip nei F. W. Tayloras ir jo sekėjai, kurie nagrinėjo konkrečių profesijų darbininkų darbo organizavimą konkrečioje įmonėje, H. Emersonas siekė racionaliai organizuoti ne gamybos procesą ar darbininko darbą, bet kiekvieną tikslingą žmogaus veiklą. Neracionaliu darbo organizavimu laikė tokį, kuomet vadovas iš pavaldinių reikalauja vykdyti užduotis, bet nesirūpina, kaip jie tą padarys, užuot kompetentingiems specialistams pavedęs suformuluoti pagrindinius darbo principus ir apmokyti kiekvieną darbuotoją, kaip dirbti.
Darbo organizavimo procesą H. Emersonas skaidė į sudėtines dalis ir kiekvieną nagrinėjo atskirai. Teigė, kad valandinio darbo užmokesčio dydis turįs priklausyti nuo konkrečių operacijų atlikimo trukmės normų, nustatomų atsižvelgiant ne tik į technines įrangos charakteristikas, darbo sąlygas, bet ir į darbuotojo asmenines savybes; kintant darbo sąlygoms ir kitiems parametrams darbo normos ir apmokėjimo įkainiai turi būti nuolat peržiūrimi. Manė, kad premijas reikia pradėti mokėti jau už žemą darbo našumą, kokį lengvai gali pasiekti visi darbininkai, o už našesnį darbą jas didinti.
Pateikė 12 darbo našumo principų: aiškūs iškelti tikslai (suformuluojami veiklos pradžioje ir koreguojami pagal aplinkybes); sveika nuovoka (priimami sprendimai turi būti pagrįsti ir geriausi įmonei); kompetentingas konsultavimas (puikiai savo sritį išmanantys specialistai turi konsultuoti kitus darbuotojus); drausmė (turi būti ugdomas sąmoningas požiūris į ją); deramas ir teisingas vadovų požiūris į personalą; greita, patikima, išsami ir nuolatinė apskaita; darbo koordinavimas ir kontrolė; darbo normos ir tvarkaraščiai (grafikai); darbo sąlygų normavimas; darbo operacijų normavimas; tikslios instrukcijos; atlyginimas už darbo našumą. Šie principai efektyvūs juos taikant ir pavieniui, bet tik laikantis jų visų galima pasiekti maksimalų darbo našumą bet kurioje veiklos srityje (gamybos, prekybos, transporto, karybos ar kitoje).
H. Emersono našumo principai aktualūs bei taikomi ir 21 amžiuje.
Svarbiausi veikalai
Svarbiausi veikalai: Efektyvumas kaip darbo ir darbo užmokesčio pagrindas (Efficiency as a Basic for Operation and Wages 1909), Dvylika našumo principų (The Twelve Principles of Efficiency 1912).