Harry Gordon Frankfurt
Frankfurt Harry Gordon (Haris Gordonas Fránkfurtas) 1929 05 29Langhorne (Pensilvanijos valstija) 2023 07 16Santa Monica (Kalifornijos valstija), Jungtinių Amerikos Valstijų filosofas. Dr. (1954). Amerikos menų ir mokslų akademijos narys (1995).
Išsilavinimas ir veikla
1949 baigė Johnso Hopkinso universitetą. 1956–62 dėstė Ohajo valstijos (Columbuse), 1962–63 – Niujorko valstijos (Binghamtone), 1963–76 – Rockefellerio (Niujorke), 1976–89 – Yaleʼio, 1990–2002 – Princetono universitetuose. Amerikos filosofų asociacijos prezidentas (Rytų padalinio, 1991–92).
Tyrimų sritys ir idėjos
Nagrinėjo klausimą, kas yra asmenybė. Esminiu asmenybės bruožu laikė antros eilės norus. Pirmos eilės norai yra įprasti norai, pvz., įsigyti norimą daiktą, antros eilės norai yra siekiai turėti tam tikrus norus, pvz., trokšti norėti valgyti tik sveiką maistą. Būtybėms, turinčioms antros eilės norų, rūpi jie patys, kokie jie yra ir kokios jų sąmonės būsenos. Valios laisvė yra galimybė reflektuoti savo antros eilės norus. Etikoje H. G. Frankfurtas kritikavo alternatyvių galimybių principą, teigiantį, kad nėra moralinės atsakomybės, jei veikėjas neturi alternatyvių galimybių. H. G. Frankfurtas tam prieštaravo – asmuo gali savo noru elgtis tam tikru būdu, nežinodamas, kad neturi galimybių elgtis kitaip. H. G. Frankfurtas laikėsi kompatibilizmo – tikėjo, kad galima suderinti laisvą valią ir determinizmą.
Harry Gordon Frankfurt (2017)
Populiarioje knygoje Apie šūdmalą (On Bullshit 2005, lietuvių kalba 2020) nagrinėjo nesąmonės fenomeną šiuolaikinėje kultūroje, aptarė, kuo nesąmonė skiriasi nuo melo. Pasak H. G. Frankfurto, meluojantysis turi žinoti, kas yra tiesa, bet rašančiam ar sakančiam nesąmones tai nesvarbu, todėl nesąmonė kenksmingesnė nei melas. Nesąmonių paplitimą siejo su skeptišku požiūriu, kad objektyvios realybės pažinti neįmanoma, su nuostata, kad visi gali turėti savo nuomonę apie bet ką, labiausiai vertinant nuoširdumą, t. p. su bendru pagarbos tiesai ir išsimokslinimui nebuvimu.
Veikalai
Parašė veikalus: Demonai, svajotojai ir bepročiai: Proto gynimas Descartesʼo „Meditacijose“ (Demons, Dreamers and Madmen: The Defense of Reason in Descartesʼs Meditations 1970), To, kas mums rūpi, svarba (The Importance of What We Care About 1988), Būtinybė, norai ir meilė (Necessity, Volition, and Love 1999), Meilės priežastys (The Reasons of Love 2004), Apie tiesą (On Truth 2006), Vertinant save rimtai ir suprantant tai teisingai (Taking Ourselves Seriously & Getting It Right 2006), Apie nelygybę (On Inequality 2015).