Crescas Hasdai (Hasdajis Krèskasas) 1340Barselona 1410Saragosa, žydų filosofas. Racionalizmo atstovas. 1387–96 Aragono karaliaus Jono I patarėjas. Apie 1389 H. Crescasas tapo Saragosos rabinu, Jonas I paskyrė jį Aragono žydų teisėju. Turėjo daug mokinių, žymiausias – filosofas Jozefas Albo (1380–1440).
Platono ir Aristotelio kritika
Siekė apginti tradicinį judaizmą nuo Platono ir Aristotelio idėjų, kurias skleidė Maimonidas ir Levis ben Geršomas. Svarbiausiame veikale Viešpaties šviesa (1410) prieštaravo Aristotelio gamtos filosofijai, teigė, kad tuštuma egzistuoja, erdvė ir laikas yra begaliniai, neigė pirmojo judintojo buvimą. H. Crescasas, kitaip nei Aristotelis, materiją suprato ne kaip gryną galimybę, kuriai tikrovę suteikia forma, bet kaip aktualų esinį, o formą – kaip jo akcidenciją.
Laisvės problema
Teigdamas, kad veiksmas gali būti laisvas savo paties ir nelaisvas Dievo atžvilgiu, bandė determinizmą suderinti su žmogaus laisva valia ir Dievo visažinyste.
Daugelio pasaulių koncepcija
Kritikavo Aristotelio nuostatą, kad esamas pasaulis yra vienintelis, ir jo idėją, kad nėra begalinių dydžių. Teigdamas, kad įmanoma, jog yra daug pasaulių, konstatavo, kad racionaliais tyrimo būdais neįmanoma ištirti, kas yra anapus mūsų pasaulio. Kuo daugiau esama pasaulių, tuo labiau pasireiškia Dievo gerumas. Daugelio pasaulių galimumo argumentai turėjo įtakos B. Spinozai ir kitiems.
Religija
Veikale Krikščioniškų principų atmetimas (1398) teigė, kad krikščionybės pagrindinės dogmos prieštarauja protui, o Aristotelio filosofija padeda sukrikščioninti žydus. Maimonido trylika judaizmo principų pakeitė šešiais: Dievas yra visažinis, Dievas stebi kūriniją, Dievas visagalis, pranašystės pasitvirtina, žmogaus turi pasirinkimo laisvę, egzistuoja galutinis kūrinijos tikslas.