Hastingso mūšis

Hastingso mūšis (Hestingso mšis) įvyko 1066 10 14 tarp Anglijos karaliaus Haraldo II ir Normandijos kunigaikščio Vilhelmo I Užkariautojo kariuomenių. Vyko netoli Hastingso prie dabartinio Battle’io (Anglijos pietryčiai, prie Pa de Kalė sąsiaurio). Haraldo II pirmtakas karalius Eduardas Išpažinėjas, manoma, pažadėjo savo giminaičiui iš motinos pusės Normandijos kunigaikščiui Vilhelmui Anglijos sostą, bet prieš mirtį perleido jį Vesekso ir Kento erlui Haraldui. Kunigaikštis Vilhelmas 1066 09 su kariuomene (apie 4000–7000 raitelių ir pėstininkų) persikėlė į Angliją ir netoli pakrantės 16 km į šiaurės vakarus nuo Hastingso susidūrė su atskubėjusio nuo Yorko Haraldo II kariuomene (apie 7000 vyrų, Haraldo kariauna ir šauktiniai). Anglai, susitelkę ant aukštumos prie tilto per upę, atrėmė pirmąjį normandų kavalerijos puolimą ir privertė ją bėgti. Vilhelmui pavyko keliais apgaulingais pabėgimais nuvilioti anglus nuo patogios gintis aukštumos ir sumušti. Dienai baigiantis žuvo karalius Haraldas II ir du jo broliai.

Normandų raiteliai puola anglų pėstininkus (Bayeux gobeleno fragmentas, 11 a. 8 dešimtmetis, Bayeux gobeleno muziejus Bayeux, Prancūzija)

Normandų kariuomenė įžengė į Londoną, 1066 12 25 Vilhelmas pasiskelbė Anglijos karaliumi (vėliau vadintas Vilhelmu I Užkariautoju). Anglijoje įsitvirtino normandai.

Haraldo II žūtis Hastingso mūšyje (Bayeux gobeleno fragmentas, 11 a. 8 dešimtmetis, Bayeux gobeleno muziejus Bayeux, Prancūzija)

2271