Hãtor, senovės egiptiečių meilės, linksmybės deivė. Įkūnijo dangų, moteriškumą ir motinystę. Laikyta menų globėja, garbinta kaip ribų (žinomo pasaulio) ir Tebų nekropolio Vakarų valdovė, mirusiųjų pasaulio šeimininkė. Kultas atsirado ketvirtame tūkstantmetyje prieš Kristų; centras buvo Denderoje (Aukštutinis Egiptas). Sieta su gyvąja karaliene. Hatoros šventikai buvo šokėjai, dainininkai, muzikantai, jos šventyklose aiškindavo sapnus. Senosios valstybės laikotarpiu buvo vaizduojama kaip karvė su saulės disku tarp ragų arba kaip moteris su galvos apdangalu, papuoštu saulės disku ir ragais (kartais kobra), rečiau – kaip hipopotamas, sakalas, kobra arba liūtė. Vėlyvuoju (Libių-Saiso ir Persijos) laikotarpiu tapatinta su Izide, senovės graikų – su Afrodite.
Hator (Luksoro muziejus)
2781