Hãtušas (Hattus, Hattusas), Chãtušas, senovės miestas, Hetitų valstybės sostinė (netoli dabartinės Boğazköy gyvenvietės Turkijoje, apie 150 km į rytus nuo Ankaros).
Istorija
Įkurtas trečio tūkstantmečio prieš Kristų antroje pusėje. Nuo antro tūkstantmečio prieš Kristų pradžios vienas svarbiausių Anatolijos prekybos ir politinių centrų. Hatušilio I (apie 1650–20 pr. Kr.) laikais tapo sostine. Valdant Hantiliui I (1590–60 pr. Kr.) miestas apjuostas dviguba gynybine akmenų siena su bokštais. Per dažnus karus keletą kartų sugriautas. Atstatytas valdant karaliui Šupiluliumui I (1380–40 pr. Kr.). 13 a. pr. Kr. pradžioje įsiveržusių kaškajų genčių apiplėštą ir nusiaubtą Hatušą atstatė Hatušilis III (apie 1286–65 ar 1275–50 pr. Kr.). Hetitų valstybei suirus (1193 pr. Kr.) apie 1190 pr. Kr. priešų sugriautas ir sudegintas miestas sunyko.
Hatušo gynybinės sienos vadinamieji Liūtų vartai
Tyrimai
Hatušo griuvėsius 1834 aptiko prancūzų archeologas Charlesʼis Texier, 1892–93 tyrinėjo Ernestas Chantre’as, 1906–12 – Hugo Winckleris ir Theodoreʼas Makridis, 1931–34 – Kurtas Bittelis. Atkasta gynybinių sienų liekanų, rūmų, ūkinių pastatų, šventyklų, gyvenamųjų namų griuvėsių. Rasta skulptūrų, reljefų ant akmeninių plokščių, molinių lentelių archyvas (apie 1000 dantiraščio lentelių su 14–13 a. pr. Kr. tekstais; Boğazköy archyvas).
Hatušo gynybinės sienos vadinamųjų Valdovų vartų reljefas
-Khattushash; -Bogazköy