háusų kalbà priklauso čadiečių kalbų vakarų grupei. Nigerijos viena oficialių (kalbančiųjų 48,3 mln., 2016), Nigerio (kalbančiųjų 14,5 mln., 2016) viena valstybinių kalbų. Dar vartojama Benine, Burkina Fase, Čade, Ganoje, Kamerūne, Sudane, Toge, kitose Centrinės ir Vakarų Afrikos valstybėse (Centrinės ir Vakarų Afrikos valstybių verslo bei prekybos kalba). Hausų kalba yra gimtoji kalba daugiau kaip 40 mln. žmonių (Nigerijoje daugiau kaip 33 mln., Nigeryje 7 mln.), 19 mln. – antroji kalba (2016). Pradėjo plisti nuo 10 a., jai turėjo įtakos berberų, jorubų, kanūrių ir kitos gretimos kalbos, t. p. arabų, vėliau kai kuriose teritorijose – anglų, kitur – prancūzų kalbos. Skiriamos 3 hausų kalbos tarmių grupės: rytų, vakarų ir šiaurės; svarbiausios yra Kano ir Sokoto vietovių tarmės. Hauso kalba yra išlaikiusi visas čadiečių kalbų vakarų grupei būdingas gramatines ypatybes: muzikinį kirtį, atliekantį gramatines funkcijas, griežtą žodžių tvarką sakinyje ir kita. Vartoja (nuo 11–13 a.) arabų (vadinamas adžami, remiasi daugiau Sokoto tarme) ir lotyniškąjį (nuo 19 a. vid. remiasi Kano tarme) raštą. Kano tarmės pagrindu susiformavusi hausų kalba (gausu skolinių iš anglų ir prancūzų kalbų) vartojama mokyklose, ja transliuojamos radijo, televizijos laidos, leidžiama literatūra.
2703