Hawthorne’o eksperimentai (Hòtorno eksperimeñtai), socialiniai ekonominiai tyrimai, atlikti 1924–32 bendrovės Western Electric Company Hawthorne’o elektrotechnikos gamykloje Cicero. Jiems vadovavo Harvardo universiteto prof. E. Mayo (1880–1949). Hawthorneʼo eksperimentų tikslas – nustatyti, kaip darbo našumas priklauso nuo darbo sąlygų, darbo organizavimo, darbo užmokesčio ir kitų veiksnių. Pirmuoju tyrimų etapu prieita prie išvados, kad pasikeitus kuriam nors darbo fizinių sąlygų elementui (pvz., apšvietimo intensyvumui) darbo našumas kinta nedaug. Antruoju etapu nustatyta, kad darbo našumą labiau veikia vadinamasis žmogiškasis elementas (pvz., geri dirbančiųjų santykiai) nei darbo fizinės sąlygos. Trečiojo etapo rezultatai parodė, kad darbo našumas ir kiekvieno dirbančiojo statusas organizacijoje priklauso ir nuo paties dirbančiojo, ir nuo darbo kolektyvo. Ketvirtasis etapas buvo skirtas ištirti bendradarbių įtaką kiekvieno dirbančiojo darbo našumui. Mokslininkai tikėjosi, kad materialiai skatinami geriau ir greičiau už kitus dirbantieji savo pavyzdžiu paskatins ir kitus didinti išdirbį. Paaiškėjo: darbštieji pradėjo šiek tiek lėtinti darbo tempą, kad neišsiskirtų iš grupės, nepažeistų jos nustatyto ritmo ir nekeltų atleidimo grėsmės kitiems. Lėčiau ir blogiau dirbantieji savo darbo našumą šiek tiek padidino. Hawthorne'o eksperimentų pagrindinės išvados: kai darbo organizavimas yra efektyvus, socialiniai ir psichologiniai veiksniai darbo našumą veikia labiau nei fiziniai ir materialiniai; ypatingą reikšmę veiklos rezultatams turi neformalūs santykiai, darbo kolektyvuose egzistuoja neformaliosios organizacijos (neformalioji struktūra) su savo nerašytomis elgesio normomis, vertinimais, ryšiais. Hawthorneʼo eksperimentai atskleidė ir vadinamąjį Hawthorneʼo efektą – susidomėjusių eksperimentu (ar nagrinėjama problema) asmenų tendenciją reaguoti kitaip nei tuo atveju, jei nebūtų atliekamas eksperimentas. Eksperimento dalyviai stengiasi dirbti geriau nei paprastai tik dėl to, kad žino, jog dalyvauja eksperimente. Hawthorne’o eksperimentai davė pradžią žmogiškųjų santykių teorijai, jie padarė didelę įtaką industrinei sociologijai.
L: E. Mayo The Human Problems of an Industrial Civilization New York 1933; F. Roethlisberger, W. Dickson Management and Worker Massachusetts 1941.