hèbė (Hebe), bervidinių (Scrophulariaceae) šeimos augalų gentis. Žinoma apie 90 rūšių. Hebė paplitusi Naujojoje Zelandijoje, Pietų Amerikoje ir Ramiojo vandenyno salose.
Žemas krūmas arba nedidelis, iki 7 m aukščio medelis. Lapai stori, dažnai odiški, linijiškai lancetiški, lancetiški, kiaušiniški arba žvyniški, priešiniai, prie stiebo prisitvirtinę keturiomis lygiagrečiomis eilėmis. Žiedai susitelkę į varpos pavidalo žiedynus. Vainikėlis baltas, melsvas, mėlynas, rausvas arba violetinis. Vaisius – atsidarančioji dėžutė. Auga kalnuose, miškų pakraščiuose, jūrų pakrantėse. Dekoratyviniuose želdynuose dažniausiai auginamos balsvoji hebė (Hebe albicans), dailioji hebė (Hebe speciosa), kiparisinė hebė (Hebe cupressoides), kvapioji hebė (Hebe odora), rausvoji hebė (Hebe hulkeana), rusvoji hebė (Hebe ochracea), storalapė hebė (Hebe pinguifolia), vešlioji hebė (Hebe buchananii). Išvesta daug veislių, sukurta hibridų. Kai kurių veislių hebė su margais (baltai, gelsvai, rausvai dryžuotais) lapais. Lietuvoje gėlynuose auginamos gana retai, šiek tiek dažniau pasitaiko kvapioji hebė.
kvapioji hebė
849