Hebei

Hebei (Hebjus, Chebjus), provincija Kinijos rytuose, prie Geltonosios jūros Bohai įlankos, į šiaurę nuo Huanghės upės žemupio.

Plotas 187 991 km². 74,61 mln. gyventojų (2020). Centras – Šidziadžuangas (5,09 mln. gyventojų, 2020); kiti didžiausi miestai (mln. gyventojų, 2020): Tangšanas (2,55), Handanas (2,10), Baodingas (1,94), Činhuangdao (1,52), Singtai (1,48), Džangdziakou (1,34).

Kranto linijos ilgis apie 500 km. Didesnę Hebei teritorijos dalį užima Didžioji Kinijos lyguma. Hebei šiaurėje ir šiaurės rytuose yra Janšano, vakaruose – Taihangšano kalnai. Yra karstinių reljefo formų ir urvų. Klimatas didesnėje Hebei teritorijos dalyje – vidutinių platumų musoninis, šiaurėje – žemyninis. Sausio mėn. temperatūra nuo –14 °C iki –2 °C, liepos – 20–27 °C. Per metus iškrinta 500–800 mm kritulių (daugiausia liepos–rugpjūčio mėn.). Žiemos musono metu dažnos dulkių audros. Didžiausios upės: Haihe, Luanhe. Per Hebei teritoriją eina Didysis Kinijos kanalas. Kai kur kalnuose auga lapuočių ir mišrieji miškai.

Hebei – ekonomiškai viena stipriausių Kinijos provincijų. Kasama akmens anglys (nuo 1878), geležies, vanadžio, mangano, vario rūdos, auksas; šelfe gaunama nafta, gamtinės dujos, iš jūros vandens – druska. Juodoji metalurgija, mašinų (kasybos įrangos, staklių, žemės ūkio mašinų, automobilių) gamyba, metalo apdirbimas, elektronikos, elektrotechnikos, chemijos, statybinių medžiagų, stiklo, porceliano, tekstilės, maisto pramonė. Auginama kviečiai, ryžiai, kukurūzai, soros, vilnamedžiai, aliejiniai augalai, tabakai. Daržininkystė. Sodininkystė. Veisiama daugiausia kiaulės, naminiai paukščiai; Hebei šiaurėje – ganyklinė avių, ožkų, arklių, asilų, kupranugarių gyvulininkystė. Žvejyba. Upių, kanalų ir jūrų laivyba. Jūrų didžiausias uostas – Činhuangdao (išvežama akmens anglys, nafta, kuri tiekiama naftotiekiu iš Dačingo naftos telkinio). Netoli Činhuangdao yra Beidaihe pajūrio kurortas. Hebei vakaruose, prie Šanhaiguano, prasideda Didžioji Kinų siena.