hebrãjų kalbà priklauso šiaurės vakarų semitų kalbų kanaaniečių pogrupiui.
Paplitimas
Vartota nuo ketvirto tūkstantmečio iki 6 a. pr. Kr. Kanaane. Nuo 1948 Izraelio valstybinė kalba. Kalbančiųjų iš viso apie 9 milijonai (2017).
Istorija
Skiriami hebrajų kalbos raidos laikotarpiai: biblinis (12–6 a. pr. Kr.), pobiblinis (6 a. pr. Kr.–2 a.), talmudinis (3–7 a.), vidurinių amžių (8–18 a.), moderniosios (18–19 a.) ir dabartinės (nuo 19 a. pabaigos, nuo 20 a. literatūroje dar vadinamos ivritu; hebrajiškai ivrit – hebrajų) hebrajų kalbõs. Seniausi pirmojo laikotarpio rašto paminklai – Biblijos tekstai (dalis iš 13–12 a. pr. Kr.), antrojo – religinės teisės rinkinys Mišna (220) ir Biblijos komentarų rinkiniai midrašai, trečiojo – Jeruzalės (3 a.) ir Babilonijos (5 a.) Talmudai.
Antruoju laikotarpiu vietoj hebrajų kalbos kaip šnekamoji pradėta vartoti aramėjų kalba, hebrajų kalba liko religinių apeigų ir rašto kalba (įgavo šventosios kalbos, hebrajiškai lešon ha-kodeš, statusą), klostėsi nuomonė, kad jos kasdienis vartojimas neleistinas; šio laikotarpio rašomojoje kalboje, palyginti su Biblijos, atsirado tam tikrų morfologijos ir sintaksės pokyčių, gausėjo leksikos skolinių iš aramėjų, graikų, lotynų kalbų.
Vidurinių amžių laikotarpiu iš hebrajų kalbos ir vietinių (ispanų, italų, prancūzų, vokiečių, arabų, persų ir kitų) kalbų pradėjo formuotis žydų diasporos šnekamosios kalbos: jidiš, ladino, tatų, žydų graikų, žydų persų ir kitos; rašomąja hebrajų kalba, remiantis aramėjų kalbos leksika ir morfologija, buvo sukurta religinės, grožinės literatūros, įvairių mokslo sričių veikalų.
Susiformavo hebrajų kalbos tartys: aškenaziškoji (Vakarų ir Rytų Europoje), sefardiškoji (Pietų Europoje, Mažojoje Azijoje, Magribe, Palestinoje). Prasidėjus žydų šviečiamajam sąjūdžiui haskala 18–19 a. hebrajų kalba pradėta leisti periodinius leidinius, kurti grožinę ir mokslinę literatūrą (Vilnius tapo vienu hebrajų grožinės literatūros centrų Rytų Europoje). 19 a. pabaigoje mokslininkų, vadovaujamų E. Ben Jehudos, iniciatyva hebrajų kalba pradėta atgaivinti kaip šnekamoji. Tarimo norma buvo pasirinkta sefardiškoji tartis, Biblijos, Talmudo ir midrašų žodžiams bei jų deriniams suteikta papildoma nauja prasmė; nauji žodžiai sudaromi pagal Biblijos gramatikos modelius.
Raštas
Vartojamas hebrajų raštas.
2218
ivritas