Heckscherio ir Ohlino išteklių dydžio teorija (Hèkšerio ir Òhlino šteklių dỹdžio teòrija), lyginamojo pranašumo tarptautinėje prekyboje paaiškinimo teorija.
E. F. Heckscheris 1919 iškėlė hipotezę, kad įvairių šalių lyginamasis pranašumas tarptautinėje prekyboje priklauso nuo skirtingo apsirūpinimo ištekliais. Šią hipotezę išplėtojo B. G. Ohlinas veikale Tarpregioninė ir tarptautinė prekyba (Interregional and International Trade 1933).
Teorijos esmė
Heckscherio ir Ohlino išteklių dydžio teorija remiasi prielaidomis, kad tarptautinė prekyba vyksta, jeigu valstybės yra skirtingai apsirūpinusios gamybos veiksniais (net jei jose taikomos vienodos technologijos), ir, nors šių veiksnių proporcijos skirtingų prekių gamybos funkcijose skiriasi, šios funkcijos kiekvienai prekei yra analogiškos visose šalyse. Laikoma, kad visose prekiaujančiose šalyse paklausos struktūra nesiskiria, neatsižvelgiama ir į technologijų pasikeitimo įtaką lyginamajam pranašumui. Valstybė eksportuos prekes, gaminamas intensyviai naudojant gamybos veiksnius, kurių turi pakankamai (jeigu nevyktų tarptautinė prekyba, jie toje šalyje būtų santykinai pigesni), ir importuos tas prekės, kurioms gaminti intensyviai naudojami šalyje reti gamybos veiksniai (jie santykinai brangesni). Tarkim, vienoje šalyje yra santykinis žemės, o kitoje – darbo jėgos perteklius, todėl pirmojoje šalyje santykinai pigi žemė, antrojoje – darbo jėga, atitinkamai pigesnės bus ir prekės, kurioms pagaminti intensyviai naudojamas pigesnis gamybos veiksnys. Pagal Heckscherio ir Ohlino išteklių dydžio teoriją, pirmoji šalis eksportuos prekes, kurioms pagaminti reikia didelių žemės plotų (pvz., vilną), antroji – darbui imlias prekes (pvz., tekstilės gaminius). Vykstant prekybai tarp šių šalių antroji šalis pirks vilną pirmojoje šalyje, vilnos ir žemės kainos pirmojoje šalyje didės, o antrojoje mažės. Analogiškai pirmoji šalis pirks tekstilės gaminius antrojoje šalyje, čia didindama, o savo šalyje mažindama jų ir darbo jėgos kainas. Abiejose šalyse vyksta kainų išsilyginimo tendencija.
Teorijos praktinio taikymo tyrimai
Heckscherio ir Ohlino išteklių dydžio teorijos gebėjimas paaiškinti tarptautinę prekybą buvo ne kartą tikrinamas empiriškai. Pvz., 1954 W. Leontiefas savo sąnaudų‑produkcijos metodą (Leontiefo modelis) pritaikė Jungtinių Amerikos Valstijų užsienio prekybos struktūrai nagrinėti. Jis ištyrė Jungtinių Amerikos Valstijų eksporto ir importo gamybos veiksnių turinį (importą nagrinėjo taip, tarsi importuojamos prekės t. p. būtų gaminamos šalyje) ir padarė netikėtą išvadą, kad Jungtinės Amerikos Valstijos, kur darbo užmokestis santykinai didžiausias pasaulyje, eksportuoja darbui imlias prekes, o prekės, pakeičiančios importą, yra imlios kapitalui. Jungtinės Amerikos Valstijos laikomos šalimi, turinčia santykinį kapitalo perteklių, todėl gauti rezultatai (pavadinti W. Leontiefo paradoksu) paneigė Heckscherio ir Ohlino išteklių dydžio teoriją. Įvairios šio paradokso interpretacijos paskatino papildomus empirinius ir teorinius tarptautinės prekybos problemų tyrimus taikant Heckscherio ir Ohlino išteklių dydžio teoriją praktiškai.
ištekliai; tarptautinė prekyba