Hefáistas (Hēphaistos), senovės graikų ugnies dievas, kalvystės globėjas. Dzeuso ir Heros sūnus, Afroditės vyras. Olimpe turėjęs dirbtuves, ugnyje lydęs metalą, kaldinęs dievams ir didvyriams ginklus bei įvairius reikmenis (nukalė Achilo skydą ir šarvus, Kolchidės karaliaus Ajeto varinius jaučius, Pandoros vainiką, Alkinojo šunis). Dzeuso liepiamas prie Kaukazo uolos prikalė Prometėją. Manoma, Hefaisto kultas Graikijoje paplito iš Egėjo jūros salų: Hefaistas ypač garbintas Lemno saloje (ten gyvavęs Hefaistijo miestas, Mosichlo kalne buvusi Hefaisto kalvė) ir Samo saloje (čia gyvavo Hefaistopolis ir Hefaistionas). Vaizduotas kaip raišas plačiapetis vyras su amatininko drabužiais ir įrankiais. Senovės Romoje Hefaistą atitiko Vulkanas.
1825