hegemònija (gr. hēgemonia), vyraujanti vienos valstybės padėtis kitų valstybių atžvilgiu. Hegemonu laikoma valstybė, kuri turi pakankamai galios kurti tarptautinės politinės sistemos ir ekonomikos normas bei taisykles ir priversti kitas valstybes jų laikytis. Hegemonijos terminas vartotas jau antikoje senovės graikų miestų-valstybių dominavimui prieš kitus nusakyti. Gali būti kultūrinė, ideologinė, politinė (politinė labiausia išreikšta) hegemonija. Pagal mastą hegemonija gali būti labai reikšminga (vienos valstybės hegemonija pasaulyje) ir ne tokia reikšminga (vienos valstybės hegemonija regione). Siekdama viešpatauti valstybė dažniausiai sudaro koaliciją su kitomis valstybėmis.
Valstybių kova dėl hegemonijos visada buvo įtempta, pvz., Šaltasis karas buvo Jungtinių Amerikos Valstijų ir SSRS kova dėl pasaulinės hegemonijos. Žlugus SSRS hegemonijos terminas vis dažniau vartojamas Jungtinių Amerikos Valstijų statusui ir vaidmeniui tarptautiniuose santykiuose apibūdinti.
2232