Ahrens Heinrich (Heinrichas Ãrensas) 1808 07 14Salzgitter (Braunschweig) 1874 08 02Salzgitter (Braunschweig), vokiečių teisės filosofas. Dr. (1830).
Išsilavinimas ir veikla
1830 baigęs Göttingeno universitetą įgijo teisės daktaro laipsnį. Dėstė Göttingeno (1830–31), Paryžiaus (1833–34), Briuselio (1834–48), Grazo (1850–59) ir Leipcigo (1859–73) universitetuose; profesorius (1850). Frankfurto nacionalinio susirinkimo (1848–49) steigiamojo komiteto narys ir deputatas. Saksonijos karalystės parlamento deputatas (1863–64).
Idėjos
Vienas žymiausių organinės valstybės teorijos kūrėjų. Rėmėsi teiginiu, kad visuomenė yra organizmas, kurio visos dalys ir funkcijos yra tarpusavyje neatsiejamos, vienos dalies gerovė ar nesėkmė paveikia visas kitas ir visumą. Teisė yra įvairių socialinių elementų santykių sistema, kurios tikslas – užtikrinti laisvą viso socialinio organizmo plėtotę ir atskirų individų interesų įgyvendinimą. H. Ahrensas tyrinėjo teisę, organiškai susietą su kitomis gyvenimo sferomis (jas laikė įvairiomis dieviškumo idėjos apraiškomis) – religija, morale, mokslu, švietimu, pramone ir menu. Valstybės uždaviniu laikė ne tik teisinės tvarkos kūrimą ir apsaugą bei privačių asmenų tarpusavio ginčų sprendimą, bet ir tautos gerovės skatinimą pašalinant kliūtis individų gebėjimų teisingai raidai.
Heinrich Ahrens
Veikalai
Svarbiausias veikalas – Prigimtinės teisės, arba Teisės filosofijos kursas (Cours de droit naturel ou de philosophie du droit 2 t. 1837–39, daugiau kaip 20 leidimų). Kiti veikalai: Psichologijos kursas (Cours de psychologie 2 t. 1837–38), Organinė valstybės teorija filosofiniu ir antropologiniu požiūriu (Organische Staatslehre auf philosophisch-antropologische Grundlage 1850), Teisės enciklopedija (Juridische Enzyklopädie 1853), Prigimtinė teisė, arba teisės ir valstybės filosofija, grindžiama etiniu teisės ir kultūros ryšiu (Naturrecht oder Philosophie des Rechts und Staats, auf dem Grunde des ethischen Zusammenhangs von Recht und Kultur 2 t. 1870–71), Šiuolaikinės Vokietijos intelektinės raidos nukrypimai ir būtinoji švietimo sistemos reforma (Die Abwege in der neuern deutschen Geistesentwickelung und die notwendige Reform des Unterrichtswesens 1873).
1008