Quincke Heinrich Irenaeus (Heinrichas Irenėjus Kvnkė) 1842 08 26Frankfurtas prie Oderio 1922 05 19Frankfurtas prie Maino, vokiečių gydytojas chirurgas. Dr. (1870).
Išsilavinimas ir profesinė veikla
Mokėsi Heidelbergo, Würzburgo universitetuose, 1863 baigęs Berlyno universitetą dirbo Vienos ir Berlyno ligoninėse. 1873–78 dėstė Berno, 1878–1908 – Kylio universitete; profesorius (1873). Nuo 1908 gyveno Frankfurte prie Maino, iki mirties skaitė paskaitas Vokietijos universitetuose. 1870 aprašė kepenų arterijos aneurizmą, kapiliarinį pulsą. 1882 aprašė angioneurozinį pabrinkimą (Quincke’s edemą). Vienas pirmųjų pradėjo drenuoti plaučių abscesą, taikė pozicinį drenažą plaučių pūlingoms ligoms gydyti. 1876 susiejo piktybinę mažakraujystę ir skrandžio vėžį. Su E. Roosu (1866–?, Vokietija) aprašė Entamoeba histolytica ir Escherichia coli sukeliamų virškinamojo trakto ligų skirtumus. 1891 sukūrė juosmeninės punkcijos metodą, įrodė, kad sergant pūlingu meningitu smegenų skystyje sumažėja gliukozės, sergant tuberkulioziniu – skystyje randama ligos sukėlėjų.
Heinrich Irenaeus Quincke
Knygos
Svarbiausi veikalai: Apie piktybinę mažakraujystę (Über perniciöse Anämie 1876), Apie serozinį meningitą (Über Meningitis serosa 1893), Juosmeninės punkcijos technika (Die Technik der Lumbalpunktion 1902).