Heinrich Rickert

Rickert Heinrich (Heinrichas Rkertas) 1863 05 25Dancigas (dab. Gdanskas) 1936 07 25Heidelberg, vokiečių filosofas.

Išsilavinimas ir pedagoginė veikla

1884–85 studijavo Berlyno, 1885–88 – Strasbūro universitetuose. Dr. (1888). 1881–91 dėstė Strasbūro, 1891–1915 – Freiburgo, 1916–32 – Heidelbergo universitetuose; profesorius (1894).

Idėjos

Vienas Badeno neokantizmo mokyklos įkūrėjų. Tęsė ir plėtojo W. Windelbando požiūrį į filosofiją kaip į mokslą, tyrinėjantį transcendentalią (esančią anapus objekto ir subjekto) vertybių sferą. Filosofija, H. Rickerto nuomone, turėtų nagrinėti vertybių ir tikrovės tarpusavio santykius, rasti šių sričių vienovę. Iš W. Windelbando H. Rickertas perėmė ir mokslų suskirstymą į gamtos ir istorijos mokslus. Gamtos mokslai, pasak H. Rickerto, tikrovėje ieško abstrakčių bendrybių, dėsnių, kuriuos jis suprato kaip apriorines proto taisykles, o istorijos mokslai nagrinėja vienetinius, nepakartojamus įvykius, todėl tikrovę aprašo adekvačiau nei gamtos mokslai. H. Rickertas teigė, kad I. Kanto transcendentaliu metodu galima įveikti perskyrą tarp istorinio ir mokslinio pažinimo būdų.

Heinrich Rickert (apie 1930)

Įtaka

H. Rickerto metodologija turėjo įtakos M. Weberiui, iš H. Rickerto jis perėmė idealiųjų tipų sampratą.

Veikalai

Svarbiausi veikalai: Pažinimo objektas (Der Gegenstand der Erkenntnis 1892), Gamtamokslinių sąvokų kūrimo ribos (Die grenzen der naturwissenschaftlichen Begriffsbildung 2 t. 1896–1902), Kultūros ir gamtos mokslai (Kulturwissenschaft und Naturwissenschaft 1899), Istorijos filosofija (Geschichtsphilosophie 1905), Gyvenimo filosofija (Die Philosophie des Lebens 1920).