Schenker Heinrich (Heinrichas Šeñkeris) 1868 06 19Vyšnivčyk (prie Pidhaicų, Galicija; dabar Ukraina, Ternopilio sr.) 1935 01 14Viena, Austrijos muzikologas.
Išsilavinimas ir veikla
Lankė Lvovo gimnaziją, mokėsi skambinti fortepijonu. 1890 baigė Vienos universitetą (teisę), 1887–89 studijavo Vienos konservatorijoje (A. Brucknerio kompozicijos teorijos ir E. Ludwigo fortepijono klasėje). Dirbo laikraščių muzikos korespondentu, akompaniatoriumi.
Sukūrė kamerinės muzikos kūrinių (palankiai vertino J. Brahmsas, F. B. Busoni, A. Schönbergas). Redagavo klasikinės muzikos kūrinių, atliko jų rankraščių tekstologines analizes.
Veikalai
Sukūrė originalų muzikos kūrinių analizės metodą (vadinamasis Schenkerio redukcijos metodas), jis išdėstytas veikalų cikle Naujos muzikinės teorijos ir fantazijos (Neue musikalische Theorien und Phantasien): Harmonijos teorija (Harmonielehre 1906), Kontrapunktas (2 d. 1910–22), Laisvasis stilius (Der freie Satz 1935). Šio ciklo tąsa Muzikos formų teorija (Formenlehre) liko nebaigta.
Po jo mirties išleistas traktatas Interpretacijos teorija (Lehre des Vortrags 2000). Parašė monografiją Beethoveno Devintoji simfonija (Beethovens Neunte Sinfonie 1912), teorinių studijų rinkinius Tonų valia (Der Tonwille 1921–24), Šedevras muzikoje (Das Meisterwerk in der Musik 1925–30), parengė redukcijos metodu išanalizuotų kūrinių grafinių schemų.
L: A. Ambrazas Die Lehre von Heinrich Schenker im musikwissenschaftlichen Kontext des 20. Jahrhunderts / Muzikos komponavimo principai: Teorija ir praktika t. 1 Vilnius 2001.
2309