Heinrich von Plauen (Henrichas fon Pláuenas), von Plauen Heinrich (Heinrichas fon Pláuenas) apie 1370Plauen (Saksonija) 1429 12Laukstyčių pilis (prie Žuvininkų, Semba), Vokiečių ordino didysis magistras (1410–13). Nuo 1399 Dancigo, nuo 1402 Nešavos, 1407–10 Schwetzės komtūras. Per 1410 Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigakštystės karą su Vokiečių ordinu Heinrichas von Plauenas su 3000 žmonių įgula Schwetzės pilyje (Vyslos žemupio kairiajame krante) saugojo Prūsijos pietinę dalį. Po Žalgirio mūšio (1410 07 15) skubiai sutelkė mūšyje nedalyvavusias Vokiečių ordino karines pajėgas (apie 5000 žmonių) į Marienburgo pilį. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos kariuomenėms ją 07 apsupus, apie du mėnesius atlaikė apgulą. Ryžtingi jo veiksmai išsaugojo Vokiečių ordiną kaip valstybę.
Heinrich von Plauen (vario raižinys, 1436, nežinomas dailininkas, Vilniaus universiteto biblioteka)
Tapęs didžiuoju magistru už Marienburgo pilyje išsaugoto Vokiečių ordino iždo lėšas skubiai pasamdė kryžininkų kitose šalyse, taip iš dalies atkūrė ordino galią, atsiėmė lenkų ir lietuvių užimtas ordino pilis. Po 1411 Torunės taikos Prūsiją toliau stiprino kariškai bei ūkiškai ir vėl rengėsi kariauti. Aukštieji ordino pareigūnai nepritarė tokiai rizikingai Heinricho von Plaueno politikai. Didysis maršalas Michaelis Küchmeisteris von Sternbergas 1413 09 29 įsakė atitraukti kariuomenę nuo sienos, su savo šalininkais atskubėjo į Marienburgą, uždarė Heinrichą von Plaueną į bokštą ir 1414 pradžioje buvo išrinktas didžiuoju magistru. Heinrichas von Plauenas toliau kalintas Laukstyčių pilyje.