helènai (Hellēnes), senovės graikai. helenais vadino tik vieną graikų gentį, kuri gyveno Tesalijoje, Sperchėjo upės slėnyje (visus graikus jis vadino achajais, argiečiais arba danajais).
Senovės Graikijos gyventojai helenais vadinosi nuo 7 a. pr. Kr. pradžios, ėmus klostytis glaudesniems graikų genčių tarpusavio ryšiams ir bendriems kultūros bruožams; savo kraštą jie pavadino Helade (manoma, kad pirmiausia taip vadinta Graikijos šiaurės dalis tarp Dodonės ir Olimpo, vėliau ir Tesalija; šis pavadinimas išliko iki šiol).
Graikų mitologijoje helenų etnonimas buvo siejamas su mitinio graikų protėvio Heleno (Deukaliono sūnus, Prometėjo vaikaitis) vardu. Jo palikuoniai Doras, Eolas, Jonas ir Achajas buvo laikomi graikų genčių (dorėnų, eolų, jonėnų, achajų) pradininkais.
879