helenzmo architektūrà ir dail
Graikų architektūros ir dailės tradicijos (senovės Graikijos architektūra, senovės Graikijos dailė) derintos su Rytų šalių grožio samprata, šiam laikotarpiui būdinga eklektika ir pompastika. Statyti nauji miestai (Aleksandrija, Antiochija, Pergamas), didingi architektūros ansambliai (Pergamo akropolis, 2 a. pr. Kr.). Plėtota visuomeninių pastatų (teatrų, stojų) architektūra, įsivyravo korintiškasis orderis. Susiklostė nauji statinių tipai (gyvenamasis namas su peristilu, biblioteka, bokštas, švyturys). Skulptūroje susiformavo savitos Aleksandrijos, Pergamo ir Rodo mokyklos. Kurtos sudėtingos daugiafigūrės kompozicijos, gigantiškos statulos, portretai, plito smulkioji plastika (terakotinės ir bronzinės statulėlės). Plėtoti mitologiniai, buitiniai ir alegoriniai siužetai. Skulptūroms būdinga monumentalios formos ir tikroviškos detalės. Siekiant emocingumo, dramatizmo vaizduoti dinamiški judesiai, vidinė įtampa, naudoti šešėliavimo efektai (Laokoontas su sūnumis, apie 50 pr. Kr., skulptoriai Agesandras, Polidoras, Atenadoras). Tapyboje daugėjo peizažo, buities motyvų. Taikyta enkaustikos technika (al Fajumo portretai), kurtos freskos, mozaikos.
L: A. Świderkówna Hellenika. Wizerunek epoki od Aleksandra do Augusta Warszawa 1978; B. Bravo, E. Wipszycka Historia starożytnych Greków 3 t. Warszawa 1992.
2972
-helenizmas