helenzmo filosòfija, helenistinio laikotarpio (apie 4 a. pr. Kr.–2 a. po Kr.) filosofija.
Pagrindiniai bruožai
Helenistinio laikotarpio žymiausios mokyklos buvo epikūrininkai, stoikai ir skeptikai. Jos ne tik plėtojo klasikinės graikų filosofijos temas bei problemas, bet ir nukreipė graikų filosofiją nuo abstrakčių teorinių temų link etinių bei gyvenime tiesiogiai iškylančių klausimų svarstymo. Šiuo laikotarpiu keliami filosofijos klausimai buvo svarbūs juos svarstančiam žmogui, susiję pirmiausia su jo asmenine gyvenimo patirtimi. Filosofija buvo suprantama kaip padedanti orientuotis savo veikloje ir gyvensenoje.
Pironas (romėniška graikų bronzinės skulptūros kopija, marmuras, 2 a. pr. Kr., Kerkyros archeologijos muziejus)
Stoicizmo atstovai
Ankstyvasis stoicizmo etapas buvo graikiškas (pradininkas Zenonas Kitijietis). Stoikai daug dėmesio skyrė gramatikai, kurią laikė logikos dalimi. Plėtojo logiką (ją suprato kaip teisingo samprotavimo metodą) ir retoriką (gebėjimą sklandžiai kalbėti). Stoikai sukūrė žodžio reikšmės teoriją (artima šiuolaikinei). Vidurinio laikotarpio stoikai (2 a. pr. Kr.) paskleidė stoicizmą Romoje, čia ilgainiui jis labai išpopuliarėjo – apie 1 a. prasidėjo trečiasis, romėniškasis, stoicizmo etapas.
Epikūras ir jo sekėjai
Epikūro doktriną sudaro trys dalys: fizika, etika ir kanonika (pažinimo teorija ir logika). Epikūro ir jo sekėjų teigimu, žinojimo šaltinis yra juslės. Klystama tik tada, kai remiantis jusliniais duomenimis daromos nuo patirties atsietos išvados. Epikūrininkų etikai būdingas hedonizmas, kylantis iš jų gnoseologinės pozicijos: jei vienintelis tiesos šaltinis yra juslinis suvokimas, tuomet kūniškas gyvenimas yra neilgai trunkantis gėris, kuriam verta skirti didžiausią dėmesį.
Skeptikai
Skepticizmo atstovai savo pažiūromis šiek tiek artimi Elėjos mokyklai. Patys skeptikai savo pirmtakais nurodydavo Herakleitą ir Ksenofaną, bet skeptikų samprotavimo stilius artimesnis ikisokratinio laikotarpio sofistams (Protagorui). Skeptikų mokyklą įkūrė Pironas. 3–2 a. pr. Kr. skepticizmas klestėjo Platono akademijoje. Vėlyvojo skepticizmo laikotarpio žymiausi atstovai – Ainesidemas, Agripa, Sekstas Empirikas. Skeptikai neigė galimybę žinoti, kokios yra tikrosios daiktų savybės, dėl to esą reikia susilaikyti nuo sprendimų apie pasaulio daiktus. Šis susilaikymas atnešąs sielos ramybę, kuri esanti žmogaus gyvenimo tikslas. Skeptikų gnoseologinė laikysena, kaip ir kitų helenistinio laikotarpio mokyklų pažiūros, nukreipta į gyvenimo būdo ir jo prasmės paieškas.
1–2 a. prasidėjo helenistinės romėniškosios filosofijos laikotarpis, tęsiantis graikų mąstymo tradiciją.
2385