heliobiològija (helio… + biologija), biologijos šaka, tirianti Saulės geofizikinių ir geocheminių reiškinių įtaką Žemės biosferai (žmogui, gyvūnams, augalams). Heliobiologija siejasi su kosmine biologija, medicina, astronomija, fizika. Heliobiologijos tikslas – ištirti, kurie Saulės aktyvumo veiksniai veikia gyvuosius organizmus, kokios šio poveikio ypatybės ir mechanizmai. Atsirado 19 a. pabaigoje. Heliobiologijos pradininkas švedų fizikas ir chemikas S. A. Arrhenius. 1915 A. Čiževskis (Rusija) paskelbė veikalų, kuriuose teigė, kad yra ryšys tarp Saulės aktyvumo ir epidemijų (pvz., gripo) bei epizootijų atsiradimo, nervų ir psichikos ligų paūmėjimų.
Lietuvoje kai kurias heliobiologijos problemas tyrė J. Šopauskas, V. Meška, I. Švedaitė.