Heliòpolis, senovės Egipto miestas. Įkurtas apie 2900 pr. Kr. piečiau Nilo deltos, 8 km į rytus nuo Nilo upės. Žemutinio Egipto 13‑ojo nomo sostinė. Nuo 3 tūkstantmečio pr. Kr. Saulės dievo Ra kulto centras; buvo vadinamas Junu arba Onu. Ra šventyklos (antroji pagal dydį senovės Egipte; didesnė buvo tik Amono šventykla Tėbuose) žyniai turėjo didelę įtaką šalies religiniam ir politiniam gyvenimui, ypač valdant V dinastijai (25–24 a. pr. Kr.). Naujosios valstybės laikais (apie 1550–apie 1070 pr. Kr.) Ra šventykloje buvo saugomi faraonų įrašai. 525 ir 343 pr. Kr. sugriautas persų. Įkūrus Aleksandriją (332–331 pr. Kr.) Heliopolis prarado reikšmę. 30 pr. Kr. Egiptui tapus Romos provincija, dauguma Heliopolio obeliskų (juos Ra garbei statė Egipto faraonai) buvo išvežta į Aleksandriją ir Romą; išliko tik Senuserto I (valdė 1971–26 pr. Kr.) obeliskas. Statinių liekanos buvo naudojamos 10 a. įkurto Kairo statybai. Dabar Heliopolio teritorija – Kairo miesto šiaurės rytų dalis (Senasis Kairas, arabiškai Mişr al‑Jadīdah).
Senurseto I obeliskas Heliopolyje
Heliopolis 19 a. pabaigoje (kairėje tolumoje matosi obeliskas; 1890 fotografija)
-Junas; -Onas; -Senasis Kairas; -Mişr al-Jadīdah