Helsingborg (Hèlsingborgas), 1912–1970 Hälsingborg, miestas Švedijos pietuose, Skånės pusiasalyje, į šiaurę nuo Malmö, prie Zundo sąsiaurio (ties siauriausia jo vieta).
Helsingborgo vaizdas nuo Kärnano bokšto
Plotas 40,95 km2. 113 800 gyventojų (2020). 343,8 km2 ploto Helsingborgo municipalitete 151 300 gyventojų (2023). Prekybos uostas; keltas į Helsingørą (Danija; kitoje Zundo sąsiaurio pusėje). Geležinkeliai ir plentai į Göteborgą, Malmö, Jönköpingą. Oro uostas. Daugelio laivininkystės bendrovių būstinės. Laivų statyba, mašinų, metalo dirbinių gamyba, chemijos (gumos), elektrotechnikos, maisto (cukraus, šokolado) pramonė. Turizmas. Pajūrio kurortas. Skansenas (rekonstruotas miesto rajonas). Meno galerija.
Architektūra
Kärnano bokštas Helsingborge (13 a. pradžia)
Vidurinių amžių miesto įtvirtinimų (11–13 a.) liekanos; išliko tik Helsingborgo tvirtovės Kärnano bokštas (13 a. pradžia; restauruotas 1893–94). Švč. Mergelės Marijos bažnyčia (13 a. pabaiga; 15 a. perstatyta vėlyvosios gotikos stiliumi). 17 a. gyvenamieji namai (seniausias pastatytas 1641). Neogotikinė rotušė (1897). Paminklas (1927) danų astronomui T. Brahe’i. Netoli Helsingborgo yra Sofiero pilis (1864–76; buvusi Švedijos karaliaus vasaros rezidencija).
Istorija
Helsingborgas pirmąkart paminėtas 1085. Viduriniais amžiais turėjo strateginę reikšmę, iki 1658 priklausė Danijai (Kärnano tvirtovė kartu su Kronborgu Helsingøre buvo svarbi Zundo sąsiaurio kontrolei). 1710 Švedijos kariuomenė prie Helsingborgo nugalėjo Danijos kariuomenę.
Sofiero pilis prie Helsingborgo (1864–76)