Helvecijos simbolis

Helvècijos sibolis, Antràsis Šveicãrijos tikjimo išpažinmas (Confessio helvetica posterior), Šveicarijos Evangelikų Reformatų Bažnyčios tikėjimo išpažinimas. H. Bullingerio ir kitų Šveicarijos teologų parašytą Pirmąjį Šveicarijos tikėjimo išpažinimą (Confessio helvetica prior 1536) priėmė vokiškai kalbantieji Šveicarijos evangelikų reformatų kantonai. Prancūziškai kalbantieji Vakarų Šveicarijos evangelikai reformatai ir Pfalco kurfiurstas Frydrichas III Pamaldusis 1565–66 inicijavo bendrą visų Šveicarijos evangelikų reformatų (kalvinų ir cvinglininkų) tikėjimo išpažinimą Antrasis Šveicarijos tikėjimo išpažinimas (1566).

Parašytas H. Bullingerio, išleistas lotynų ir vokiečių kalbomis, priimtas ir patvirtintas visų Šveicarijos evangelikų reformatų kantonų. Jame išdėstyti evangelikų reformatų tikėjimo pagrindai, visas krikščioniškasis mokymas ir gyvenimas. Helvecijos simbolis sudarytas iš 2 dalių (teologinės ir praktinės), 30 skyrių. Pirmoje dalyje pabrėžiamas aukščiausias Šventojo Rašto autoritetas, Dievo suverenumas ir tikinčiųjų išrinktumas (1–16 skyriai), antroje dalyje aptariami praktiniai dalykai – Bažnyčia, sakramentai, santykiai su valstybe (17–30 skyriai).

Helvecijos simbolis priimtas kitose Evangelikų Reformatų Bažnyčiose – 1566 Škotijos, 1567 Vengrijos, 1570 Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, 1571 Prancūzijos. Svarbiausias (su Heidelbergo katekizmu) evangelikų reformatų tikėjimo išpažinimo raštas.

473