hemangiomà (gr. haima, kilm. haimatos – kraujas + angeion – indas), kraujagyslinis darinys – gerybinis kraujagyslių navikas arba kraujagyslių formavimosi defektas. Gali atsirasti audinyje, kuriame yra kraujagyslių. Hemangiomos atsiradimo priežastis nežinoma. Manoma, kad hemangiomos susidarymą lemia citokinų homeostazės pokyčiai: augimo faktorių padaugėjimas ir angiogenezę slopinančių citokinų – gama interferono, navikų nekrozės faktoriaus (TNF‑β) bei kitų – stoka.
Pagal morfologinius pokyčius skiriama kapiliarinė (sudaro smulkios kraujagyslės), kaverninė (sudaro didelės kraujagyslės) ir mišri hemangioma. Suaugusiesiems dažniausiai pasitaiko odos ir poodžio hemangiomos, pvz., senilinės (vyšninės) hemangiomos, atsirandančios daugumai vyresnių kaip 35–50 metų žmonių – keli ar keliolika aiškiomis ribomis tamsiai raudonų mazgelių, labiausiai matomų liemens srityje. Retesnės yra vidaus organų hemangiomos – minkštųjų audinių (dažniausiai griaučių raumenų), kaulų, sąnarių, kurios dažniausiai būna besimptomės, didesnės gali sukelti skausmą, patinimą. Dauginių vidaus organų hemangiomos buvimas vadinamas hemangiomatoze, daug jų atsiranda ir sergant kai kuriomis hemoraginėmis diatezėmis, kitomis ligomis. Vaikams būna įgimta hemangioma – dažniausias naujagimių ir kūdikių navikas, dar vadinamas nevus flammeus, arba raudonojo vyno dėme.
kapiliarinė hemangioma
Dažniausiai hemangioma būna odos ir poodžio srityje. Pasitaiko 10–12 % baltosios, 1,4 % juodosios ir 0,8 % geltonosios rasės vaikams; mergaitėms trigubai dažniau; neišnešiotiems naujagimiams, kurių gimimo masė iki 1 kg – apie 25 %.
Vaikų hemangioma matoma tik gimus arba išryškėja per pirmąsias gyvenimo savaites. Dauguma vaikų hemangiomų būna pavienės, nelygiomis ribomis, spalva gali būti nuo švelniai rausvos iki tamsiai vyšninės; dažniausiai veido ir kaklo (60 %), liemens (25 %), galūnių (15 %) srityse, dar gali būti kepenyse, blužnyje, žarnyne ir kituose organuose. Dažniausiai nesukelia klinikinių simptomų, kartais gali išopėti, kraujuoti. Veidą pažeidžianti hemangioma gali trukdyti augti veido struktūroms, sukelti kosmetinių problemų. Daugumai vaikų hemangioma savaime išnyksta iki 9 metų.
Hemangioma gydoma lazeriu, operacija, kartais jonizuojančiąja spinduliuote, hemangiomatozė – chemoterapija, kortikosteroidais.
-raudonojo vyno dėmė