hematitas

hemattas (gr. haima, kilm. haimatos – kraujas), oksidų ir hidroksidų klasės mineralas Fe₂O₃. Dažnai būna titano priemaišų. Kristalai trigoninės singonijos, dažniausiai labai smulkūs, tarpusavyje suaugę į neryškios kristalinės struktūros masyvius arba lapelių ir žvynelių formos kristalų agregatus, kartais sudaro spindulinės struktūros konkrecijas. Spalva nuo plieno pilkos iki geležies juodos. Bruožas (miltelių spalva) raudonas, rausvai rudas, rudas. Neskalus. Blizgesys pusiau metalo. Kietumas 5,5–6. Tankis 5000–5200 kg/m³. Daugiausia hematito susidaro metamorfizuojantis nuosėdinės kilmės geležies rūdai; nedideli hematito kiekiai būna magminės, hidroterminės, vulkaninės kilmės, t. p. susidaro dūlėjimo zonose, dehidratuojantis geležies hidroksidams. Gamtoje hematitas dažnai randamas kartu su magnetitu. Hematitas – vienas svarbiausių geležies rūdos mineralų. Telkinių yra Brazilijoje, Indijoje, Italijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijoje, Kanadoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Vokietijoje.

hematitas

Lietuvoje hematitas, kaip akcesorinis mineralas, randamas įvairių geologinių sistemų uolienose.

spindulinės struktūros hematitas

2961