hematomà (gr. haima, kilm. haimatos – kraujas), išsiliejusio kraujo sankaupa audinyje arba tarp audinių. Atsiranda dėl kraujavimo iš pažeistos arterijos, venos, rečiau – kapiliarų (ypač kai ligoniui sutrikęs kraujo krešėjimas). Išsiliejęs kraujas praskiria audinius ir užpildo susidariusią ertmę. Simptomai priklauso nuo hematomos vietos: poodyje, tarp raumenų esanti hematoma sukelia skausmą, kaukolės ertmėje susidariusi hematoma yra pavojinga gyvybei, pilvo organų (kepenų, blužnies) hematomai pratrūkus į pilvo ertmę, pradedama gausiai kraujuoti. Nedidelės hematomos dažnai rezorbuojasi savaime, apie didelę hematomą prasideda uždegimas, ji gali supūliuoti. Iš pradžių (pirmą parą) taikomos vietinės šalčio procedūros (dedamas šaltas kompresas, ledas), po 1–2 dienų – šilumos, fizioterapijos procedūromis. Operuojama, jei hematoma pavojinga gyvybei (pvz., galvos smegenyse), jei didėja (atveriama, stabdomas kraujavimas) arba supūliuoja.
hematoma
66