hematùrija (hemato… + gr. uron – šlapimas), kraujo buvimas šlapime. Tai yra daugelio ligų, ypač urogenitalinės sistemos, požymis. Ji gali pasitaikyti sergant infekcinėmis, kraujo ligomis, kaip komplikacija gydant antikoaguliantais. Skiriama mikrohematurija ir makrohematurija. Mikrohematurija – kai šlapime būna eritrocitų; jie aptinkami tiriant šlapimą mikroskopu. Makrohematurija – kai kraujas šlapime matomas akimi, šlapimas būna mėsos nuoplovų arba ryškiai raudonos spalvos.
Pagal šlapimo takų pažeidimo vietą, hematurija gali būti pradinė, galinė ir visiška; tai galima nustatyti stiklinių mėginiais. Pradinė hematurija: tik pirmoje šlapimo porcijoje yra kraujo ir ji pasitaiko pažeidus šlaplę, esant šlapimtakio navikui, sergant gonorėjiniu ir sifiliniu uretritu. Galinė hematurija: kraujo būna tik paskutinėje porcijoje arba baigiant šlapintis išsiskiria keli lašai ryškiai raudono kraujo. Ji būna sergant cistitu, ūminiu parenchiminiu prostatitu, esant šlapimo pūslės navikui. Visišką hematuriją (visose šlapimo porcijose yra kraujo) sukelia inkstų, viršutinių šlapimtakių ir šlapimo pūslės ligos. Kraujavimo vietai nustatyti atliekama cistoskopija.
1334
-mikrohematurija; -makrohematurija