hemodialzė (hemo… + dializė), dirbtinis kraujo valymas. Ji daroma dirbtinio inksto aparatu. Per specialų kateterį, kuris įkišamas į didžiąsias kraujagysles ar per operacijos metu padarytą jungtį tarp arterijos ir venos (žaste ar dilbyje, rečiau šlaunyje), kraujas patenka į dializatorių.
atliekama hemodializė
Jame iš kraujo pašalinamos nuodingosios medžiagos, elektrolitų ir vandens perteklius. Hemodializė taikoma, kai inkstai nesugeba apvalyti organizmo nuo medžiagų apykaitos produktų, pašalinti vandens pertekliaus, palaikyti organizmo šarmų ir rūgščių, elektrolitų pusiausvyros. Sunkiais atvejais (kraujuje greit kaupiantis kaliui) hemodializė daroma kasdien. Jos seansas, atsižvelgiant į dializatoriaus membranos plotą ir ligonio būklę, trunka 4–6 valandas. Hemodializės procedūromis ligonis taip pat rengiamas inksto persodinimo operacijai, palaikoma jo būklė per operaciją ir po jos (jei persodintas inkstas iš karto nefunkcionuoja), kartais ir iki pakartotinės operacijos. Ji gali sukelti intoksikaciją. Dėl jos būna komplikacijų: ureminis polineuritas, osteodistrofija, encefalopatija, seruminis hepatitas (dėl dažno kraujo perpylimo), sensibilizacija, kraujavimas (dėl krešumo sutrikimo), išorinės arterioveninės jungties ar fistulės trombozė, infekcija.
Hemodializė nedaroma dėl širdies veiklos nepakankamumo, nestabilios kraujotakos, neureminės kilmės kraujavimo, antibiotikais nepagydomo kraujo užkrėtimo, psichikos ligos, prieš inksto persodinimą – dėl opaligės, nepašalinamų infekcijos židinių, taip pat senyviems žmonėms (per 50 m.). Lietuvoje hemodializė taikoma nuo 1962.
2271