hemolizė

hemolzė (hemo… + gr. lysis – irimas), hematolzė (hemato… + gr. lysis – irimas), eritrocitolzė (eritrocitai + gr. lysis – suirimas), eritrocitų irimas, kurio metu iš jų išsiskiria hemoglobinas. Normali, arba fiziologinė, hemolizė žmogaus ir gyvūnų organizme (daugiausia blužnyje) vyksta nuolat, nes eritrocitai pasensta (gyvuoja 100–120 d.). Iš išsiskyrusio hemoglobino susidaro tulžies pigmentai. Patologinė hemolizė vyksta apsinuodijus kai kuriais gyvuliniais arba augaliniais nuodais, fenilhidrazinu, fosforu, arseno arba švino junginiais, perpylus netinkamos grupės kraujo, patekus į organizmą hemolizinų, sergant kai kuriomis ligomis (maliarija, hemoglobinopatija, anaerobiniu kraujo užkrėtimu), dėl nudegimų; yra hemolizinės mažakraujystės pagrindinis požymis. Stipri hemolizė vyksta kraujagyslėse (kraujo plazma tampa raudona, šlapimas tamsiai rudas). Ilgai laikomame donoro kraujuje eritrocitai pradeda irti savaime, todėl senas konservuotas kraujas netinka perpilti.