hemolzinė naujãgimių ligà (morbus haemolyticus neonatorum), vaisiaus, naujagimio ir kūdikio liga dėl rezus faktoriaus nesutapimo, kai rezus faktoriaus neturinti moteris yra nėščia rezus faktorių turinčiu vaisiumi. Motinos organizmas reaguoja į jos kraujotaką patekusį vaisiaus eritrocitų rezus antigeną kaip į svetimkūnį. Motinos imuninė sistema pradeda gaminti antikūnus prieš rezus faktorių. Antikūnai neardo motinos eritrocitų (nes jie neturi rezus faktoriaus), bet per placentą patekę į vaisiaus kraujotaką ardo (hemolizuoja) jo rezus faktorių turinčius eritrocitus. Per pirmąjį nėštumą antikūnai motinos organizme tik pradeda gamintis, todėl pirmasis naujagimis dažniausia gimsta sveikas. Jis gali susirgti hemolizine naujagimių liga, jei motinai prieš nėštumą buvo perpilta rezus faktorių turinčio kraujo, buvo nutrauktas nėštumas. Dėl mažakraujystės vaisiui ima stigti deguonies, sutrinka jo medžiagų apykaita. Sunkiausia hemolizinės naujagimių ligos forma yra bendroji vandenė, dėl kurios įvyksta savaiminis abortas arba naujagimis miršta vos gimęs. Dažniausiai (75 % susirgimų hemolizine naujagimių liga) pasitaiko vidutinio sunkumo geltinė forma. Naujagimis gimsta gelsvas, nes organizmas nespėja išvalyti kraujo nuo tulžies pigmentų, susidarančių yrant hemoglobinui. Lengviausia ligos forma pasireiškia vien naujagimių mažakraujyste. Sunkios hemolizinės naujagimių ligos formos gydomos pakaitiniu kraujo perpylimu; iš naujagimio organizmo šalinami hemolizės produktai ir motinos antikūnai (perpilama kraujo plazma ir jos pakaitalai, gliukozės tirpalas, vitaminai, steroidiniai hormonai).
1327