hemorojus
hemoròjus (haemorrhoides < gr. haimorrhois – kraujavimas), tiesiosios žarnos, dažniausiai išangės, venų mazginis išsiplėtimas. Prasideda, kai pilvo ertmėje padidėja slėgis ir tiesiosios žarnos venose susidaro kraujo sąstovis (dėl sėdimo darbo, dažno vidurių užkietėjimo, pilvo ertmės ir mažojo dubens organų naviko, kepenų cirozės, ascito, moterims – dažnai nėštumo metu). Po tiesiosios žarnos gleivine susidaro mazgų. Tuštinantis jie gali kraujuoti, iškristi į išorę ir įstrigti; ilgainiui mazgai iškrinta net vaikštant, kosint. Ligoniui aplink išangę niežti, degina. Įstrigus mazgui kartais prasideda tromboflebitas, dažnai kraujuojant – mažakraujystė. Gydoma laisvinamaisiais vaistais, žvakutėmis, rekomenduojama dieta. Jei mazgai dažnai įstringa, kraujuoja, jie šalinami specialiomis ligatūromis arba operuojami.
66